Manoma, kad karvės pieno (KP) baltymų netoleravimas yra genetiškai sąlygotas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jau nuo 11-17 nėštumo savaitės gali pradėti formuotis atopinis fenotipas, kai sutrinka pusiausvyra tarp Th1 ir Th2 pagalbininkų. Toks naujagimis gimsta pasiruošęs, esant nepalankioms sąlygoms, sirgti alerginėmis ligomis.
Kas įeina į rizikos grupę sirgti alerginėmis ligomis?
Kūdikiai, kurių nors vienas iš tėvų arba artimiausai giminės (nors vienas iš 4 senelių ) buvo alergiški KP, jo netoleruoja dažniau, negu nustatomas KP netoleravimas visoje populiacijoje. Kai abu tėvai serga alergine liga, 58% kūdikių paveldi galimybę sirgti, kai vienas iš tėvų - 29%. Kūdikių alergija KP pasitaiko 2,5%. Tik krūtimi maitinamų kūdikių alergija KP baltymams pasitaiko apie 0,5%, tai yra 5-10 kartų rečiau, nei tarp kūdikių, maitinamų KP ar jo mišiniais ( 2,2-5,9% ).
KP baltymų koncentracija motinos piene yra 100 000 kartų mažesnė nei karvės piene. Labiausia tikėtina, kad natūraliai maitinami kūdikiai sensibilizuojami ( įjautrinami ) į krūties pieną patekusio nedidelio KP antigenų kiekio ( kai motina vartoja KP) arba atsitiktinai davus jiems KP.
Pirmąjį gyvenimo mėnesį alergijos simptomai atsiranda 30%, o iki 3mėn. - 60% alergiškų KP kūdikių. Iš jų 7 - 15% kūdikių simptomai išryškėja pirmą kartą pamaitinus KP.
Tai leidžia teigti, kad kūdikis KP buvo sensibilizuotas nėštumo metu arba pamaitinu kūdikį. Tai yra dėlto, kad virškinamasis traktas nesubrendęs histologiškai (puri, pralaidi gleivinė), fermentiškai (mažas fermentų aktyvumas) ir imunologiškai (mažai IgA ), todėl palengvėja baltymų patekimas iš žarnyno į kraują. Atsiranda nenormalus imuninis atsakas žarnyne ir kituose organuose.
Alergija karvės pienui (KP) vystosi dėl imunologinių reakcijų į vieną ar daugiau pieno baltymų. Šis imunologinis pagrindas ir skiria alergiją KP nuo kitų KP sukeltų nepageidaujamų reakcijų, pvz., laktozės netoleravimo. KP yra apie 30 baltymų, kurių kiekvienas atskirai arba kartu turintiems genetinį polinkį gali sukelti antikūnių gamybą. Provokaciniai mėginiai rodo, kad dauguma alergiškų KP reaguoja į kelias baltymų frakcijas. KP virinimas ar rauginimas nesumažina jo antigeniškumo, nes dauguma baltymų termostabilūs. KP alergiškiems vaikams yra padidėjusi rizika, kad vėlia atsiras ir kitos alergijos.
Alergijos karvės pienui simptomai
Pirmieji alergijos KP simptomai atsiranda dažniausiai (bet ne visada) per pirmas savaites pradėjus kūdikiui duoti pieniškus produktus. Daugumai alergijos KP simptomų būna bent dviejose organų sistemose: virškinamajame trakte (50-60 %), odoje (50-60 %) ir kvėpavimo takuose (20-30 %) [1].
Virškinamajame trakte alergija gali pasireikšti tokiais simptomais:
- vėmimas;
- viduriavimas;
- vidurių užkietėjimas.
Alergija KP taip pat siejama su kūdikių diegliais. Manoma, kad apie 10 proc. dirbtinai maitinamų kūdikių šie diegliai yra alergijos KP manifestacija.
Odos alergija pasireiškia:
- dilgėlinis bėrimas;
- patinimai;
- smulkus raudonas bėrimas;
- šerpetojantys odos ploteliai.
Kvėpavimo sistemos simptomai:
- sloga;
- kosulys;
- dusulys;
- dažnas kvėpavimas.
Nervų sistemos simptomai:
- irzlumas, dirglumas;
- vangumas.
Kiti požymiai:
- mažakraujystė;
- osteoporozė;
- svorio augimo sutrikimai.
Reakcijos į kitus maisto produktus, ypač kiaušinį ir soją, taip pat į kviečius, žuvį, žemės riešutus ir kt., gali vystytis kartu su alergija KP.
Kaip žinoti, ar kūdikis tikrai alergiškas?
Kol kas nėra nė vieno diagnostinio testo, kuris patvirtintų asr paneigtų alergiją KP. Iki šiol auksiniu diagnostikos standartu išlieka eliminuojamosios dietos, kai iš motinos ar kūdikio dietos pašalinami KP baltymai.
Alergijos karvės pienui profilaktika
Genetiniai faktoriai turi didelės reikšmės alergijos susiformavimui. Būsimi tėveliai planuojantys kūdikį ir turintys šeimoje artimų giminaičių, sergančių alerginėmis ligomis, turi žinoti apie riziką jų vaikui susirgti ankstyvame amžiuje ir sirgti sunkiau. Vienas iš efektyvių alergijos profilaktikos būdų, ypatingai esant genetiniai predispozicijai, yra visiškas atsisakymas sensibilizuojančio maisto ir gyvenimas aplinkoje, kurioje yra kuo mažiau alergenų. Ypatingai alergijos riziką padidina motinos rūkymas nėštumo metu ar gyvenimas prirūkytoje aplinkoje.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą nėštumo metu. Jei nėščioji sveika, jos dieta neribojama, lieka laisva, įvairi ir saikinga.
Jei nėščioji serga alergine liga, arba artimi giminaičiai serga alerginę liga, jos dieta turėtų būti kontroliuojama ir vengiama produktų, kurie jai sukelia nepageidaujamų reakcijų ir stiprią alergiją (pieno, kiaušinių, riešutų ir pan.). Nėščiai moteriai patariama vengti vartoti daug KP ir jo produktų, jei įmanoma, visai jų atsisakyti. Baltymų poreikui patenkinti nėščioji turėtų vartoti produktus, kuriuos ji toleruoja: liesa paukštieną, avieną, sojos produktus.
Gimus kūdikiui, pats geriausias maistas jam yra motinos pienas. Gimusį rizikos grupės naujagimį reikėtų maitinti vien motinos pienu mažiausiai 4 mėn., o geriausia - iki 6 mėn. amžiaus. Labai svarbi ir žindačios mamos mityba. Jei žindyvė sveika, jos dieta tokia, kaip ir sveikos nėščiosios.
Kaip ir nėščiajai, patariama vengti alergizuojančių produktų. Maitinimas krūtimi yra pati geriausia pirminė alergijos profilaktika, todėl turi būti visapusiškai skatinamas. Tačiau, esant įsijautrinimui maisto produktams, maitinanti motina turėtų jų nevartoti, nes tyrimai rodo, kad maisto (pieno, žemės riešutų, kviečių) baltymai yra išskiriami su krūties pienu ir gali sukelti įvairius simptomus įjautrintam kūdikiui.
Jei žindyti rizikos grupės kūdikio motina negali ar trūksta motinos pieno, rekomenduojama maitinti hidrolizuoto baltymo mišiniais kad iš kūdikio valgiaraščio būtų pašalintas sunkią alergiją sukeliantis karvės pieno baltymas.
Jei krūtimi maitinamam kūdikiui nustatoma alergija KP, skiriama eliminuojamoji dieta motinai. Ji turi būti tęsiama minimaliai 2 savaites ar iki 4 savaičių. Tuo metu motinai reikia skirti papildomai kalcio papildų (1000 mg per dieną). Jei eliminuojamoji dieta nepagerina simptomų, motina turi atnaujinti savo normalią dietą. Jei simptomai labai palengvėja ar dingsta, vienas maisto produktas per savaitę iš naujo įtraukiamas į motinos dietą. Jei simptomai vėl pasirodo, tas maisto produktas turi būti pašalintas iš motinos dietos iki tol, kol ji maitina krūtimi.
Kaip elgtis įtarusiam kūdikiui alergiją karvės pienui?
Kiekviena motina turi būti skatinama maitinti kūdikį krūtimi bent iki 4 mėn. amžiaus. Neretai alergija KP kūdikystėje diagnozuojama nepagrįstai. Įtarus alergiją KP, būtina kreiptis pas savo gydytoją, kuris reikalui esant nusiųs pas gydytoją alergologą.
Jokiu būdu patys neeksperimentuokit, bandydami atrasti, kam alergiškas Jūsų kūdikis. Tai gali vėliau apsunkinti diagnostiką specialistui.
Apie 80% vaikų iš alergijos karvės pienui "išauga" - išsivysto klinikinė tolerancija per pirmuosius 5 - 10 metų.
