Mitas Nr. 1: 8 stiklinės vandens per dieną.

Atmintyje iškyla garsiosios 8 stiklinės iš sveiko gyvenimo būdą skatinančių brošiūrų.

JAV Nacionalinės mokslų akademijos 1945 metų mitybos rekomendacijose nurodoma, kad suaugęs žmogus per dieną turi suvartoti tiek mililitrų vandens, kiek ir kilokalorijų maisto.

Šiuolaikinio žmogaus racionas vidutiniškai siekia 2000-2500 kilokalorijų energetinę vertę, o tai tikrai lygu 8 stiklinėms vandens. Bet yra ir antra frazės dalis, apie kurią pernelyg uolūs sveiko gyvenimo būdo šalininkai linkę nutylėti: „Dauguma organizmui būtino vandens kiekio yra vartoti paruoštame maiste“.

Mitas Nr. 2: vandens klasteriai

Vandens molekulė sudaryta iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo – kažkodėl klasterinio vandens teorijos kūrėjai šią neabejotiną tiesą praleido pro akis.

Informacija apie klasterinį vandenį po Internetą klajoja praktiškai nekisdama: „Prieš penkiolika metų Japonijos mokslininkai aptiko vandens tipą, apie kurio egzistavimą niekas nė neįtarė. Paaiškėjo, kad žmonių ir gyvūnų naujagimių ląstelėse yra visiškai ypatingas vanduo. Ištyrus jo struktūrą po 20 000 kartų didinančiu mikroskopu, galima įžvelgti Snaigės formą. Šis vanduo pavadintas klasteriniu, t.y., struktūrizuotu.

Jei žmogus geria tokį vandenį, jis pasižymi stipriu sveikatinančiu poveikiu, iš ląstelių šalina toksinus ir stabdo senėjimo procesą. DNR molekulėse yra būtent toks vanduo. Nėščios moters organizmas aktyviai struktūrizuoja vandenį, kuris sukelia daug kūno persitvarkymų. Tai yra viena iš priežasčių dėl ko gimdymas jaunina. Klasterinę struktūrą vanduo įgyja, sudarant laikinus ryšius tarp vandenilio molekulių. Būtent tokia struktūra lemia vandens savybes ir jos sąveiką su biologiniais objektais“.

Visą šią informaciją išanalizavus nešališkai sužinotume:

1. Paprastas vanduo puikiai šalina toksinus iš ląstelių, jei tik tie toksinai yra tirpūs vandenyje. Jei jie yra netirpūs, jokia klasterizacija nepadės.

2. DNR molekulė (kurioje neva yra klasterinio vandens) – tai dviguba grandinė, kuri sudaro VIENĄ molekulę, sudarytą iš fosfatinių grupių, sacharidų ir heterociklinių aromatinių grupių. Vandens šioje molekulėje nėra nė kvapo.

3. Vandens MOLEKULĖ yra sudaryta iš dviejų vandenilio ATOMŲ ir vieno ATOMO deguonies. „Klasterinę struktūrą vanduo įgyja sudarant laikinus ryšius tarp vandenilio molekulių“. Taip išeitų, kad teorijos autoriai mano, jog vandenyje yra molekulinio vandenilio – kitaip tariant, dujų? Tačiau stebuklingos savybės priskirtos vandeniui.

4. Pokyčiai nėščios moters organizme yra susiję ne su jo išskiriamu vandeniu (beje, mokslas dar nėra nustatęs būdo, kaip žmogaus organizmas gali išskirti vandenį), o su hormonais.

Klasteriuoto vandens pusės litro talpos butelio vidutinė kaina – 40-70 litų, nors pasitaiko ir egzempliorių po 120 litų už 100 ml flakonėlį. Vidutinė paprasto vandens pusės litro buteliuko kaina – 2,5 lito.

Mitas Nr. 3: vanduo su priedais

Gydomosios koralų vandens savybės yra gerokai pervertintos.

Labiausiai paplitęs vandens priedas, kuris neva suteikia gydomųjų savybių – koralų kalcis šia yra beskoniai ir bekvapiai milteliai, kuriuos reikia įberti į geriamojo vandens buteliukus. Ir gerti tokį vandenį po 8 stiklines per dieną.

Rašliavos apie koralų vandenį tiesiog mirga terminais „bioprieinamas“, „jonizuotas“ „informaciškai išvalytas“ ir panašiai. Gamintojai rašo: „Vandeniui atliekama švelni elektrolizė, kuri jonizuoja vandenį, suteikia jam antioksidacinių savybių. Koralų vanduo stimuliuoja imunitetą, gerina savijautą ir didina gyvenimo trukmę.

Acidozė (kraujo parūgštėjimas)“ – pirmasis kalcio stokos organizme ženklas. Koralų vanduo normalizuoja organizmo rūgščių ir šarmų balansą perstumdama jį į šarminę pusę, kuri labiau naudinga imunitetui. Koralų vanduo radikaliai prisotina kraują papildomu deguonies kiekiu“.

Mokslinis požiūris. Vanduo ir taip būna dviejų jonų pavidalu. Kaip dar labiau jį galima būtų jonizuoti – mokslui nežinoma. Duomenų apie tai, kad vanduo gali pasižymėti antioksidacinėmis savybėmis taip pat nėra. Klinikinių tyrimų, įrodančių, kad kokie nors maisto papildai (o būtent jiems ir priskiriamas koralų kalcis) galėtų turėti įtakos imunitetui, ir juo labiau, gyvenimo trukmei, neaptikta.

Medicininis požiūris. Kraujo pH, jo rūgščių ir šarmų balansas gali svyruoti tik labai siaurame diapazone ir bet koks jo poslinkis į vieną ar kitą pusę organizme sukelia pačias nemaloniausias pasekmes. Beje, medikai tvirtina, kad poslinkis į rūgštinę pusę (ta pati acidozė) yra toleruojamas kur kas lengviau nei poslinkis į šarminę pusę (alkalozė). Įrodyta, kad kraujo pH perslinkimas kokiomis nors išorinėmis priemonėmis (taip pat vartojant maisto papildus) yra neįmanomas.

Ir galų gale apie kraujo prisotinimą deguonimi. To neįmanoma padaryti niekaip kitaip, kaip tik panaudojant barokamerą.

Už 30 pakuočių su stebuklingais milteliais gamintojai prašo 80 litų. Miltelius siūloma tirpinti „distiliuotame arba filtruotame vandenyje“. Tai yra labai skirtingų mineralinių sudėčių vandens tipai, todėl galutinis produktas po miltelių ištirpinimo taip pat gerokai skirsis.