Saldžioji gydytoja – trešnė

Jei reguliariai ryte ir vakare suvalgytumėte po dešimt trešnių, triskart sumažintumėte širdies ligų tikimybę. Gaila tik, kad trešnių sezonas tęsiasi neilgai: stenkitės prisivalgyti!

Baltosios ar raudonosios?

Priklausomai nuo spalvos ir skonio trešnės skiriasi pigmentinių medžiagų sudėtimi ir procentiniu cukrų bei organinių rūgščių santykiu. Tamsiai vyšninėse daugiau antocianų – natūralių raudonai-violetinių pigmentų, priklausančių bioflavanoidams – medžiagoms su P vitaminu (stiprina kapiliarų sieneles) ir antioksidantiniu aktyvumu (apsauga nuo vėžio, jauninantis poveikis). Kuo tamsesnė trešnė, tuo ji naudingesnė. Ne veltui Prancūzijoje keli žinomi ūkiai specializuojasi trešnių vyno gamyboje - jis stiprina širdį ir kraujagysles ne prasčiau nei raudonasis vynuogių.

O šviesios trešnės turi savo privalumų – jos rečiau sukelia alergiją. Jei esate alergiški, turėkite tai omenyje.

Vertingos sveikatai yra rūgščios trešnių rūšys. Rūgštų skonį trešnėms suteikia organinės rūgštys, kurioms priklauso daug vitaminų, pavyzdžiui, C (askorbo rūgštis) ir B9 (folio rūgštis). Tokios trešnės tik į sveikatą, o štai pernelyg saldžios – ne. Kuo saldesnės uogos, tuo jos kaloringesnės ir tuo daugiau dujų susiformuoja žarnyne fermentacijos metu. Sutikite – tai gan nemalonus efektas.

100 g trešnių yra 47,8 kcal ir natūralių gyvybiškai svarbių pirmo būtinumo medžiagų kompleksas – vitaminai A, B1, B2, C, E, PP, P, taip pat geležis, kalis, kalcis, magnis, natris ir fosforas.

Kiek naudos!

Trešnėse yra pektinų, pašalinančių riebalus iš organizmo ir liekninančių figūrą. Rūgščiose rūšyse daug obuolių rūgšties, naikinančios kenksmingus darinius ant kraujagyslių sienelių. Bet kokiose, bet ypač geltonose, trešnėse yra nemažai akims ir odai naudingo beta karotino, o taip pat vitaminų C ir P, saugančių širdies ir kraujagyslių sistemą.

Širdies desertas

Viskonsino universiteto tyrinėtojai nustatė: tamsiai raudonose trešnių rūšyse esančios medžiagos neleidžia susidaryti trombams venose esant varikozei ir gerina koronarinių kraujagyslių, maitinančių širdį, būklę. Reguliariai ryte ir vakare valgant po saują trešnių, apsaugosite širdį nuo persitempimo. Beje, uogas galima užšaldyti – vitaminai ir naudingosios medžiagos jose išlieka.

Uždraustasis sąrašas

Trešnių reikėtų atsisakyti esant šio maisto netoleravimui, taip pat linkus į viduriavimą ir meteorizmą, nes jos sustiprina peristaltiką ir dujų kaupimąsi. Sergant cukriniu diabetu trešnių valgymą reiktų gerokai apriboti – per daug gliukozės: vidutiniškai 10,6 g šimte gramų, o saldžiosiose rūšyse dar daugiau. Esant žarnyno praeinamumo sutrikimams trešnės – išvis ne jūsų skanėstas. Jos gali išprovokuoti pablogėjimą.

Bet kokios kilmės skausmas, ypač galvos, artritinis, reumatinis, stuburo: viena-dvi trešnių saujos sumažins nemalonius pojūčius. Kasdien gerkite koncentruotas trešnių sultis (po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną) arba dukart per parą gerkite po stiklinę trešnių vaiskočių nuoviro (nepilną saują užpilkite litrų verdančio vandens, virkite ant mažos ugnies septynias minutes, palikite uždengę dvidešimčiai minučių).

Gruzijos liaudies medicinoje trešnės nuo seno vartojamos kaip priemonė nuo „tingaus žarnyno“. Ten jos pelnė tokią natūralių laisvinamųjų šlovę, kaip Rusijoje juodosios slyvos. Reguliariai vakarais suvalgykite po saują trešnių.

Geležis ir kitos naudingosios medžiagos trešnėse gerina kraują. Sezono metu valgykite jų kiek galima daugiau – šio natūralaus vaisto perdozuoti neįmanoma!