Analizuojant daugiametį sergamumą skarlatina, pastebimas sezoniškumas rudens-žiemos mėnesiais bei periodiškumas pasikartojantis kas treji-ketveri metai.

Pavyzdžiui, Kauno mieste 2002 m. skarlatina sirgo 203 kauniečiai. Iki 2005 m. sirgusiųjų skaičius sumažėjo iki 143. Tačiau 2006m. prasidėjęs susirgimų pagausėjimas (389 atv. per metus) tebesitęsia iki šiol – per keturis šių metų mėnesius skarlatina jau diagnozuota 109 asmenims. Daugiausia serga 2–10 metų amžiaus vaikai, dažniausiai – vaikai, lankantys ikimokyklines vaikų mokymo ugdymo įstaigas.

Skarlatina užsikrečiama oro-lašeliniu būdu nuo ligonių, sveikstančiųjų ir streptokokų nešiotojų. Taip pat galima užsikrėsti ir per aplinkos daiktus. Persirgus skarlatina, įgyjamas imunitetas, pakartotiniai susirgimai labai reti. Į organizmą sukėlėjas patenka pro žiočių bei ryklės gleivinę, kartais – pro pažeistą ar nudegintą odą.

Inkubacinis ligos periodas dažniausiai trunka iki 7 dienų. Ligonis nuo ligos pradžios izoliuojamas namuose tiek, kiek nurodo jį gydantis gydytojas. Izoliacijos laikotarpis priklauso nuo ligos eigos ir gydymo. Ligonis, negydytas antibakteriniais preparatais, yra užkrečiamas iki trijų savaičių.

Vaikų ugdymo įstaigose po pirmo ligonio išaiškinimo rekomenduojama 7 dienas vykdyti visuomenės sveikatos specialistų rekomenduotas epidemiologines priemones: stebėti grupę lankančių vaikų sveikatos būklę, laiku izoliuoti susirgusįjį, atlikti ligonio aplinkos daiktų, patalynės dezinfekciją, drėgnu būdu valyti grupės patalpas, kuo dažniau jas vėdinti. Vieną kartą per dieną būtina dezinfekuoti stalo įrankius.

Lopšelinio amžiaus vaikų grupėse ypatingą dėmesį būtina skirti žaislų priežiūrai. Juos reikia dezinfekuoti kiekvieną kartą vaikams baigus žaisti, nes ant apseilėtų žaislų gali likti ligos sukėlėjų. Minkštus žaislus ir kiliminę dangą, vykdant epidemiologines priemones, rekomenduojama iš grupės išnešti į kitą patalpą.

Skarlatinai būdingos alerginės komplikacijos – inkstų bei širdies raumens pakenkimai ir pūlingos komplikacijos, pasireiškiančios ausų, kaukolės ertmių uždegimais, rečiau – pūliniu meningitu. Sergant, burna skalaujama 2 proc. sodos tirpalu ar kitais dezinfekuojančiais tirpalais. Pradėjus šerpetoti ir luptis odai, vaiką reikia dažnai maudyti.

Skarlatiną reikia skirti nuo kitų ligų, pasireiškiančių smulkiu išbėrimu arba angina. Panašus į skarlatininį išbėrimas gali pasitaikyti sergant gripu, raudonuke, kitomis virusinėmis ligomis bei seruminės ligos ar gausaus prakaitavimo metu.

Kiekvienu atveju, pastebėjus ligos požymių, būtina pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją