Paskambino draugas ir pasakė, jog parduoda 2006 m. gamybos „Mitsubishi Lancer“, nes automobilis, neva, morališkai pasenęs. „O ką geri, kai suskausta dantį?“ – paklausiau lyg tarp kitko. „Kaip ką? Analginą. O kodėl klausi?“ – nustebo draugas. „O tu niekada nesusimąstei, kad analginas, kuriam greitai sukaks 100 metų, yra labiau morališkai pasenęs nei tavo „Lancer“?“
Kuo gydomas galvos skausmas
Nelabai seniai analginas buvo išbrauktas iš lengvatinių vaistų sąrašo. Tačiau jis ne tik nerekomenduojamas, bet netgi uždraustas pardavinėti daugelio Europos šalių teritorijose. Natrio metamizolas – analgino pagrindas – buvo susintetintas 1920 m.
Tais laikais jis pasirodė labai veiksmingas ir, palyginus su narkotiniais skausmą malšinančiais preparatais, turintis nedaug šalutinių poveikių, todėl ėmė sparčiai populiarėti pasaulinėje rinkoje.
Kada buvo uždraustas „Analginas“
1965 m. – Australijoje ir Dižiojoje Britanijoje
1977 m. – JAV
1979 m. – Italijoje
1987 m. – Ispanijoje
Analginas verčiant iš lotynų kalbos reiškia „skausmo nebuvimą“. Ir tik praėjus laikui paaiškėjo, kad jis turi daugybę šalutinių poveikių, kurių kai kurie labai pavojingi. Sunkiausios galimos komplikacijos – anafilaksinis šokas ir agranulocitozė – sunkus kraujo ląstelių gamybos sutrikimas.
Greitoji pagalba – antibiotikai
Biseptolis liaudyje vadinamas „pusiau antibiotiku“. Toks jis ir yra, tačiau tas „pusiau“ reiškia ne saugumą, o greičiau gydomojo poveikio stoką. Kažkuriuo metu jis taip dažnai buvo skiriamas, kad ligas sukeliantys mikroorganizmai jau seniai tapo jam atsparūs.
Taigi biseptolis nėra skirtas kovoti su peršalimą sukeliančiais virusais. Juo gydomas cistitas, prostatitas, ūmus ir chroniškas bronchitas, otitas ir sinusitas, dizenterija ir salmoneliozė.
Ilgai ir be pagrindo jį vartojant, kaip ir kiti sulfanilamidai, jis gali sukelti įvairias alergines reakcijas, pasireiškiančias bėrimu.
O Anglijoje, pavyzdžiui, dėl galimo toksinio poveikio biseptolį uždrausta skirti vaikams iki 12 metų.
Ar „senas“ visuomet reiškia „patikrintas“?
Morališkai paseno ir kiti „seni geri“ preparatai – tetraciklinas ir levomicetinas. Vadovaudamiesi principu „mane dar mama juo gydė“ ir juos naudodami, rizikuojame patirti toksinį jų poveikį, be to, maitiname armiją vaistams atsparių bakterijų.
Levomicetinu tėvai paprastai gydydavo viduriuojančius ir vemiančius vaikus. Tačiau veiksmingiausias žarnyno sutrikimo gydymas – badavimas ir pakankama skysčių dozė. Ir būtina konsultuotis su gydytoju – kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jam reikalinga pagalba. Svarbiausia – užkirsti kelią dehidratacijai ir infekcijai.
Tetraciklino tepalas – pasenęs preparatas, turintis toksinį poveikį, tačiau žmonės juo dažnai gydo konjunktyvitą. Pamirškite jį! Taip pat ir tai, kad konjunktyvitą galima išsigydyti savarankiškai arbatos nuoviru. Uždegimas anksčiau ar vėliau praeis, tačiau liks jo pasekmės – pasikartojantis konjunktyvitas ir sausų akių sindromas. Rizika tuo didesnė, kuo ilgiau jūs negydote uždegimo.
Susirgus virusiniu konjunktyvitu, reikalingas kompleksinis gydymas – antibakterinio, antivirusinio ir priešgrybelinio poveikio akių lašai. O baigiamasis etapas – dirbtinių ašarų terapija. Vartojimo dozę ir tvarką gali paskirti tik gydytojas.
Širdies problemos
Dar vienas „dinozauras“, pasiekęs mus iš bobučių pasakų, – validolis. Tradiciškai jis vartojamas, kai tiesiog pablogėja savijauta, ypač jei padidėja spaudimas ir juntamas skausmas širdies plote. Jau 20 metų kardiologai kartoja, kad validolis yra placebas.
Net medikamento informaciniame lapelyje parašyta, kad jis šiek tiek plečia kraujagysles ir turi migdomąjį poveikį – ir VISKAS. Netgi jo lengvas kraujagysles plečiantis poveikis nebuvo įrodytas.
Panašiai ir su korvaloliu. Jo sudėtis ir poveikis panašus, išskyrus tai, kad, skirtingai nei validolis, kurį sudaro tik mentolis, korvalolio sudėtyje yra dar valerijono ekstrakto ir migdomojo vaisto fenobarbitalio.
Komponentų, skatinančių širdies darbą, nei korvalolyje, nei valokardine, nei validolyje nėra. Vartodami šiuos preparatus nuo širdies negalavimų tik prarandame brangias minutes. Patikimiau iškviesti greitąją pagalbą arba išgerti tikrų vaistų nuo širdies ligų.
Beje, net ir kaip raminančio vaisto korvalolio negalima vartoti nuolat ir ilgai, nes jo sudėtyje esantis fenobarbitalis sukelia pripratimą. Tai yra jau sukėlė daugeliui žmonių. Ar prisimenate, kaip pasigirdus kalboms apie tai, kad jį bus uždrausta pardavinėti be recepto, jis per kelis dienas buvo išpirktas iš visų vaistinių?
