Dieną merginos misdavo šaldytomis daržovėmis. Atšildydavo jas garuose ir valgydavo su ryžiais. O vakare grįždamos iš paskaitų prisipirkdavo sausainių, riešutų, traškučių, jogurto ir bendrabučio kambaryje juos žaibiškai sudorodavo. “Surydavo kaip laukiniai žvėriukai”, — prisimena Živilė.
Panašių efektyvios mitybos perliukų prisirankiotum ir tu paklausinėjusi savo draugių apie pasninkavimą, persivalgymus, maisto kiekio ribojimus. O iš tiesų tai juk nė viena nesidomi, kaip atsikratyti kilogramų, bet nenustoti taisyklingai maitintis! Kaip manai, kodėl vis daugiau žmonių skundžiasi valgymo sutrikimais?
Lietuvoje, spėjama, tokių negaluojančių dabar yra apie 13 tūkst., o tam tikrų sutrikusios mitybos požymių būdinga net 36 tūkst. gyventojų. Maža to, apie 18proc. kenčiančiųjų dėl valgymo sutrikimų bando žudytis!
Jokių svarstymų, jokių atidėliojimų: privalome tuoj pat išsiaiškinti, ką darome ne taip bandydamos tobulinti savo kūnus.
Daili per tris metrus
“Pusryčių suvalgyk 20 razinų”, “Valgyk tik žalių vaisių”, — tokių ir panašių patarimų išgirdau paklausinėjusi apie dietas dėl formų pamišusių savo draugių. Jeigu susigalvotos mitybos taisyklės pasirodo neveiksmingos, jos arba laužo jas, arba galvoja naujų. Vieną dieną beveik nieko nevalgo, kitą persivalgo ir sau priekaištauja.
Sprausdamos save į kampą dėl kelių papildomų kilogramų dar griežčiau skaičiuoja kąsnius ir dar dažniau persivalgo. Galop daro bet ką, kad tik išlaikytų mitybos ritualus: lyg apsėstos skaičiuoja kąsnius lėkštėje, dalija maisto porcijas pusę per pusę arba sugalvoja valgyti maistą tam tikra seka. Ne viena jų mitybos problemas jau bandė spręsti kartu su gydytojais.
Kodėl merginos, kurios nė neketina tapti manekenėmis ar užkariauti Holivudo, žūtbūt siekia būti lieknos? Pasikalbėjus su jomis aiškėja: norint išsiskirti iš minios vien drąsos būti savimi nepakanka. Aplink vaidenasi lieknos gražuolės, dėvinčios suk-neles iš parduotuvių vitrinų. Psichologė Dovilė Arbačiauskienė sutinka: drabužiai verčia lieknėti.
Siuvami jie keistai mažų dydžių, nors ant etiketės pažymėta M (vidutinis) arba L (didelis). Ne viena nusprendžia įrodyti esanti pajėgi tilpti į standartinius drabužius, na ir kas, kad moteriškos figūros standarto jie nė neprimena.
Siūlės braška, bet vis dėlto įlindai į vitrininį dydį? Įsidėmėk: pernelyg aptempti drabužiai formas optiškai didina. Kitas klausimas: ar tu turi taikytis prie drabužių, ar jie turi būti siuvami tokie, kad juos vilkėdama patogiai jaustumeisi? Spraustis į mažesnio dydžio apdarus patariama išskirtiniais atvejais — kai kurie psichologai rekomenduoja šį metodą kaip motyvavimo priemonę pacientams, nesugebantiems numesti sveikatai kenksmingų kilogramų. O jeigu lieknėji tik dėl madingos suknelės? Kankynė, neverta pastangų!
Atidžiau apsidairyk: daugybei moterų nė netinka atrodyti laiboms it smilgoms. Tik joms niekas nedrįsta to pasakyti. Ir tuo tarpu, kol geros draugės bei artimieji tyli, svorio metikės dėl idealumo aukoja individualumą.
“Neseniai buvau vakarėlyje, kur sukiojosi ne viena įžymybė, — pasakoja Kristina. — Kai kurios jų TV ekrane arba žurnaluose atrodė tobulos, tačiau iš tikrųjų... Kelios iš jų dailiai atrodė trijų metrų atstumu, o priėjusi arčiau pastebėjau sluoksnį pudros, kuris slėpė juodus paakius, raukšleles ir sausą odą. Juk tai — dietų padariniai! Žvaigždžių žvilgsniai neatrodė linksmi, veikiau pavargę.”
Dietologai įspėja: lieknėdamos ypač liūdnai atrodo tos, kurioms per 30. Apskritai nepatartina sulaukus vyresnio amžiaus drastiškai mesti svorio, nes rezultatas sendina. Gerai, garsenybės vengia prieš kameras demonstruoti papildomus kilogramus, bet jos — vieši asmenys. O tu? Aukoji sveikatą dėl kelių dailių vakarėlio nuotraukų?
Geriausias komplimentas
Prieš dešimt metų pagyrų pagyromis buvo laikomos frazės apie dailią šukuoseną, suknelę ar lygią odą. Dabar bičiulių susitikimas sugadintas, jei šios tave pamačiusios nesuklinka: “Kaip sulieknėjai!” Mano pažįstama šią madingą frazę kartoja lyg slaptažodį, nesvarbu, jos draugės sulieknėjo ar tiesiog blogai miegojo.
Jeigu suskaičiuotume, kiek kartų ji sakė šį komplimentą, pusė merginų jau būtų pasiekusios nesvarumo ribą. Nelieknėti šiuolaikinėje visuomenėje — nei šis, nei tas. Tarsi nedalyvautum svarbiausiuose įvykiuose. Lieknėjimo tabletės, kelnės, teikiančios saunos efektą, ypatingieji tepaliukai nuo celiulito — stebuklą žadanti produkcija neša didžiulį pelną.
“Jeigu neturi galvos ant pečių, netgi neturėdama ko mesti pradedi vartoti liekninamąsias tabletes. Nes taip daro minia bičiulių”, — įspėja psichologė D.Arbačiauskienė.
Ką apie merginų kūno formas mano vyrai? Teigti, kad visiems patinka lieknos arba tik apkūnesnės, būtų neteisinga. Kiek vyrų — tiek skonių. Tačiau jeigu tavo širdies draugas lepteli: “Reikėtų lieknėti, storule”, tikrai pagalvok, ar verta dėl tokio stuobrio stengtis. Ko gero, jo galvoje knibžda daugybė kompleksų ir stereotipų.
D.Arbačiauskienė įsitikinusi: madingas kūnas svarbus savimi nepasitikintiems žmonėms. Pavyzdžiui, vaikinui reikia merginos, kuri pagerintų jo reitingus prieš draugus. Šiandien visi žavisi lieknomis blondinėmis? Jis ir mesis tokios ieškoti. Jeigu rytoj geidžiamiausios bus brunetės plačiais klubais, blondinei teks užleisti vietą kuriai nors iš jų.
Laura mums pasakojo niekaip neįtikusi savo vaikinui. Jis vis niurzgėdavęs: tai riebalų aplink juosmenį susikaupė, tai skruostai kaip burunduko... Žiūrėjome į jos atsiųstą nuotrauką ir stebėjomės: neatrodo, kad merginai būtų ko nors per daug. Tai gal jos vaikinas buvo modelis?
“Ūgis — 167 cm, svoris — 95kg, — apibūdino jį Laura. — Ir laimingas mėgavosi mano depresija, kai bandžiau atsikratyti šiek tiek svorio.”
Galop mergina suprato: ne ji problemiška — tai vaikinui kilę asmenybės problemų. Dabar Laura draugauja su kitu. Priaugo penkis kilogramus ir tikina esanti laiminga kaip niekada. “Jeigu esi kieno nors draugė tik dėl standartinių centimetrų, susimąstyk, ar jūsų draugystė nepasmerkta kvailystei”, — įspėja bendraamžes mergina.
Susinaikinti paprasta
Lieknėjimas gali pagerinti savijautą, jeigu tai daroma remiantis medicinos žiniomis. Bet jeigu dingtelėjo į galvą imtis saviveiklos, gali nepataisomai sugriauti imuninę sistemą ir prisigaudyti ligų.
Amfetaminai. Sintetinių stimuliantų norinčiosioms sulieknėti gydytojai skiria tik ypatingais atvejais, bet, pasak merginų, miltelių galima susišaudyti. Jų pavartojus nesinori nei valgyti, nei miegoti, nuotaika puikiausia, tačiau milteliams būdingas stiprus šalutinis poveikis. Vos tik liaujamasi juos vartoti, svoris grįžta su visomis psichologinėmis problemomis.
Pykinimą sukeliantys vaistai bei vaistažolės. Vienas iš būdų sunaikinti žarnyno mikroflorą. Tikėtinas gastritas, stemplės uždegimas, vidurių užkietėjimas, dėl nuolat į burnos ertmę patenkančių skrandžio sulčių dantis ima graužti ėduonis.
Cukraus pamaina. Fruktozė, sacharinas, ciklamatas organizmą saugo nuo kalorijų, bet ilgainiui gali išprovokuoti širdies bei kraujagyslių sistemos ligas.
Kinų, tailandiečių ir kiti egzotiški fitopreparatai. Kas tinka kinui, lietuviui gali būti mirtina. Dalis šių stebuklingų papildų pardavinėjami iš po skverno, jie neištirti Lietuvos medicinos laboratorijose, todėl šalutinis poveikis nežinomas.
Asketizmas (maisto atsisakymas). Penktąją badavimo dieną beveik nesinori valgyti, nes skrandis pradeda trauktis. Dešimtą dieną pamatai, kad sulieknėjai (o gal tai vizija?). Rezultatas sužavi, todėl norisi badauti dar ilgiau. Ir nesvarbu, kad menstruacijos retesnės, slenka plaukai ir kliba dantys. Anoreksija — išgirsti nuosprendį gydytojo kabinete.
Pavojingos mėgėjų taisyklės
“Mano draugė išsikepdavo pyrago, gabaliuką suvalgydavo, o likusį išmesdavo, kad nepersivalgytų”, — apie keistus studenčių įpročius pasakoja straipsnio pradžioje minėtoji Živilė. Neseniai JAV atliktų tyrimų duomenimis, maisto kąsnius griežtai kontroliuojančių asmenų net pojūčiai labiau prislopinti nei tų, kurie sau leidžia valgyti, kiek nori.
Mokslininkų teigimu, badaujantys žmonės stengiasi nutildyti alkio signalus — jie teigia sau, kad maistas neteikia jokio malonumo. Tačiau įsikalus tokią mintį užspaudžiamos ir kitos teigiamos emocijos: geismas, humoro jausmas, gebėjimas mėgautis akimirka. Tampama robotu, vykdančiu ekscentriškus ar net juokingus mitybos patarimus, kurie keliauja iš lūpų į lūpas. Kas darosi kliaujantis medicinos faktais nepagrįstais mitybos patarimais, nediskutuotina: susergama anoreksija arba bulimija.
Spalvos kodas. Kai kurios moterys sugalvoja valgyti tik tam tikros spalvos maisto produktų. Jokios maisto spalvų magijos nėra — tai tik paprastesnis būdas išrūšiuoti produktus, kad organizmas būtų aprūpintas visomis reikiamomis medžiagomis.
Neparankus valgymas. Viena iš dvidešimties lieknėjančių merginų pusryčius ar pietus pasideda ne ant stalo, bet ant kėdės, kad kiekvieną kartą reikėtų pasilenkti norint įsidėti kąsnį į burną. Kitos suslepia užkandžius į stalčius, kad nežadintų apetito, trečios valgo produktus tam tikra tvarka, kad kaip nors pailgintų valgymo procesą ir pietų metas baigtųsi jo dar neįpusėjus. Žodžiu, daroma viskas, kad valgymas būtų sulėtintas arba išvis sutrikdytas.
Monotoniškas valgiaraštis. Desperatiškai norinčios sulieknėti išsirenka keletą maisto produktų, kurie, jų manymu, neleis priaugti svorio, o visų kitų atsisako. Pavyzdžiui, pusryčių valgo avižinių dribsnių košės, pietų — žuvies, vakare — salotų be padažo. Ir taip kasdien. Nuolat valgant tą patį maistą atrodo, kad svoris kontroliuojamas, tačiau į valgomų sąrašą įtraukti produktai organizmą aprūpina ne visomis būtinomis medžiagomis.
Skrandis pradeda reikalauti ko nors nauja, todėl vieną dieną svorio metikės neišlaiko — ima kimšti, kas papuola. Kita kategorija tam tikrų produktų poreikį bando sugadinti neskaniais pakaitais. Tarkim, vietoj torto gabalėlio nusiperka senų sausainių. Tačiau net tai ilgainiui nebepadeda numalšinti potraukio į desertus.
Nuolatinis skaičiavimas. Kiek suvartojau kalorijų? Kiek galiu suvalgyti vynuogių, o kiek — saldainių? Kiek sversiu suvalgiusi pyragėlį? Kiek sversiu išgėrusi limonado? Kai kuriems žmonėms tokios mintys tampa liga, tačiau jie tiki: jeigu suskaičiuos kalorijas, kąsnius ir viską lėtai suvalgys, nepriaugs svorio. Nuolatinis skaičiavimas atima malonumą valgyti, o savęs prievartavimas juk negali trukti ilgai.
Dalybos. Dizainerė Lina nekenčia eiti su drauge vakarieniauti, nes ši stropiai susmulkina patiekalą lėkštėje, maistą varto, stumdo, vėliau kiekvieną gabalėlį atsargiai graužia nuo šakutės lyg pelė sūrį iš pelėkautų. Kai kurios moterys įpranta maistą smulkinti ir dalyti — pakartotini veiksmai jas tarsi apgina nuo nerimo ar rūpinimosi savo svoriu. Jos smulkino maistą šiandien ir nepriaugo svorio, vadinasi, taip reikia elgtis ir rytoj. Iš tiesų šis įprotis gali būti pirmasis anoreksijos požymis.
Valgymas slapčia.
Draugų akivaizdoje jos sukramto vieną kąsnį kas pusvalandį ir garsiai aiškina, kad yra sočios, mat neseniai pavalgė. Reikia tik pareiti namo, ir visi pažadai valgyti mažiau lekia vėjais — kemšami sumuštiniai ir didžkukuliai su mėsa. Šios merginos save žiauriai apgaudinėja. Jau geriau valgytų draugų akivaizdoje, tada namie nebūtų poreikio persivalgyti ir vemti.
Užterštas maistas. Didžiausios maisto priešės jį gadina. Pavyzdžiui, ant nebaigto valgyti patiekalo švirkšteli skysčio indams skalauti — atseit kepsnys neskanus, reikia išmesti. Restorane pusę maisto paskandina kečupe ar užkapsto druska, kad tik nekiltų pagunda daugiau suvalgyti.
Kaip stiprėja pamišimas
Ar tik madingi drabužiai ir ilgakojės manekenės spaudžia kitaip atrodančias merginas lieknėti? Psichologė D.Arbačiauskienė nesutinka: “Mitybos sutrikimų gali sukelti įvairūs veiksniai, labai dažnai — perfekcionizmas, šeimos spaudimas pagauti sėkmės paukštę. Svarbus ir bendraamžių vaidmuo. Jeigu vienai draugei būdinga valgymo sutrikimų, tai pajunta ir aplinkinės.”
Jeigu pradėjai skaičiuoti kąsnius, stengiesi valgyti mažiau, nei reikalauja skrandis, požiūris į valgį gali tapti neurotiškas. Didžiosios Britanijos sveikos mitybos tyrinėtojai nustatė: merginos, kurioms buvo pasakyta, kad rytoj reikės pradėti kelių savaičių dietą, tą dieną maisto suvalgė daugiau nei įprastai — skirtingai nei tos, kurios nesiruošė laikytis dietos. Pasirodė, net dietos planavimas skatina valgyti daugiau.
Kai mokslininkai merginų paprašė papasakoti, ką jos mano apie valgį, suprato: dietų besilaikančiosios apie maistą galvoja daugiau nei tos, kurios nesureikšmina jo kiekių. Badavimas pasirodė esąs pats galingiausias stimulas veikti: negavusios jokio maisto nuo 6 iki 24 valandos, merginos aršiausiai reagavo į patiekalų fotografijas (net širdys imdavo smarkiau plakti). Viena kita nesulaukusi tyrimo pabaigos prisikirto mėsos už kelias dienas.
Gydytojos dietologės Marijos Čekavičienės manymu, geriausias būdas išvengti mitybos sutrikimų — nepersivalgyti, nebadauti ir atsikratyti kenksmingų įpročių.
Ištrauk maistą iš spintos. Viską, ką nori, valgyk matant draugams, nelauk, kol galėsi prisišveisti viena. Toks elgesys leis mėgautis maistu ir formuos mitybos įpročius.
Neišsižadėk produktų. Pasakiusi Nevalgysiu tam tikrų produktų, psichologiškai save užspausi.
Mėgsti pyragėlius? Suvalgyk vieną, bet atsisakyk kito kaloringo produkto.
Reguliuok alkoholio kiekį. Gėrimas atpalaiduoja, todėl po kelių taurių vyno atsėlina pagunda nesilaikyti duotų pažadų.
Nekentėk alkio. Venk kraštutinumų: nevaikščiok nei tuščiu, nei prikimštu skrandžiu. Dauguma moterų numeta svorio, kai nustoja save kankinti dietomis ir pradeda vadovautis nuojauta.
