. stiprėja dantenos;
. vidaus organams daromas tonizuojamasis poveikis, nes dantų šaknys nervais susijusios su vidaus organais;
. sužadinami skrandis ir kepenys, dėl to geriau virškinamas maistas;
. kramtant burnoje pasigamina pakankamai seilių, o skrandyje – virškinimo sulčių, dėl to daug geriau virškinamas ir įsisavinamas maistas;
. kruopščiai sukramtytą maistą tuoj pat veikia virškinimo sultys, jis trumpiau lieka skrandyje, gerai suvirškinamas ir įsisavinamas;
. gausiai išsiskiriant seilėms neutralizuojamos rūgštys; taip apsaugomas dantų emalis bei atstatomas normalus organizmo rūgščių ir šarmų balansas;
. mažiau apkraunama širdis (pilnas blogai sukramtyto maisto skrandis spaudžia diafragmą, į kurią remiasi širdis).
Rūpestingai kramtant galima pasisotinti vos ne perpus mažesniu maisto kiekiu. Kruopščiai sukramtytas maistas užpildo skrandį ir tolygiai slegia skrandžio gleivinę.
Įrodyta, kad kruopščiai kramtant maistą pašalinama nervinė įtampa, pasiekiama didesnės koncentracijos, pakyla darbingumas. Tai žinojo senovės Graikijos, Kinijos ir Egipto gydytojai. Kruopščiai kramtant praeina įvairios ligos: gastritas, kolitas, opos, nervų sistemos ligos ir kt. Rytų gydytojai yra įsitikinę, kad liežuviu įsisavinama didesnioji maisto energijos dalis, todėl ilgiau laikant maistą burnoje ir lėtai jį kramtant organizmas gauna iš maisto daugiau energijos. Tokiu būdu maistą reikia kramtyti tol, kol jis virs skysta košele.
Skysti maisto produktai (sultys, pienas, grietinėlė, įvairūs gėrimai) taip pat turi gerai susimaišyti su seilėmis arba juos reikia ryti labai mažais gurkšneliais. Taip skrandis bus mažiau apkrautas, o troškulį pavyks numalšinti mažesniu vandens kiekiu.
Rytų išminčiai mokė: kramtysi 50 kartų – niekada nesirgsi, 100 kartų – gyvensi labai ilgai, 150 kartų – tapsi nemirtingas. Pasirodo, jie buvo teisūs... Pasak dietologų, tai lengviausiai pasiekiamas sveikos mitybos būdas.
Tad jeigu neturite laiko pavalgyti neskubėdami, geriau suvalgykite tai, ką galima kruopščiai sukramtyti.
