Paprastai liga nustatoma ištyrus kraują ir radus padidėjusį gliukozės kiekį, tačiau jis dar nereiškia, kad sergama diabetu. Tai gali būti tik gliukozės apykaitos sutrikimas, kuris vėliau negydomas išsivysto į diabetą. Susirgus žmogaus organizmas negali pasisavinti maiste esančių angliavandenių.
Neretai II-ojo tipo diabetas diagnozuojamas jau esant diabetinėms komplikacijoms, tai nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemos pakenkimas, regos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ir kt.
„Tačiau jei aptikus ligą, pacientas nesigydo, diabetas gali iššaukti Miokardo infarktą, insultą, aklumą ar netgi kojų amputaciją. Diabeto komplikacijos yra dažniausia priežastis, kuomet kojos amputuojamos ne dėl traumos“, - atkreipia dėmesį endokrinologė Evalda Danytė.
Diabetu gali susirgti kiekvienas, tačiau labiausiai jis gresia vyresniems nei 45 metų amžiaus nutukusiems asmenims, kurių artimi giminaičiai serga šia liga. Rizikos grupei medikai priskiria taip pat moteris, gimdžiusias didesnius nei 4 kg naujagimius ar sirgusias nėščiųjų diabetu.
Tikimybė susirgti šia liga padidėja ir jei sergate širdies bei kraujagyslių ligomis, daug rūkote, mažai judate, neskiriate laiko poilsiui ar vartojate hormoninius preparatus. „Diabetas labiausiai plinta išsivysčiusiose Vakarų pasaulio šalyse, todėl kartais ši liga dar vadinama gerovės liga. Būtent turtingų šalių gyventojai dažnai nepaiso darbo ir poilsio režimo ir gyvena įtemptą, streso ir nuolatinio skubėjimo pilną gyvenimo būdą, beveik neskiria laiko sau ir netinkamai maitinasi“, – pastebi E. Danytė.
Todėl endokrinologė ragina kiekvieną ne tik labiau saugoti save ir stengtis gyventi sveikiau, bet ir reguliariai apsilankyti pas gydytoją, ypač pasireiškus minėtiems ligos simptomams. Anksti aptikus ligą ir ją pradėjus tinkamai gydyti, galima išvengti daugelio nemalonių komplikacijų ar net išsaugoti gyvybę.
Nors cukrinis diabetas yra neišgydomas, tačiau susirgus nereikėtų labai išsigąsti. Pasak E. Danytės, visuomenėje yra paplitę su cukriniu diabetu susiję mitai, kaip antai, kad tai brangi, sunkiai valdoma liga, kad sergant diabetu negalima pastoti ir turėti vaikų.
Tačiau iš tiesų vaistai diabetui gydyti yra dalinai ar visiškai kompensuojami valstybės, o pacientui laikantys gydytojų rekomendacijų, šia ligą valdyti nesunku. „Diabetas taip pat yra ne kliūtis ir susilaukti palikuonių. Tik svarbu prieš pastojant normalizuoti gliukozės kiekį ir nuolat konsultuotis su gydytojais“, - pastebi E. Danytė.
Ji tikina, kad diabetikai gali gyventi tokį pat turiningą ir aktyvų gyvenimą kaip ir prieš susergant, tačiau svarbu išmokti valdyti šią ligą. Medikai sutartinai pabrėžia, kad sergantiesiems II-ojo tipo diabetu būtina griežta ir reguliari savikontrolė. Pacientai turi nuolat atlikti gliukozės kiekio matavimus.
„Tirtis reikia kiekvieną dieną nevalgius ir praėjus po valgio 2 valandoms, taip pat prieš miegą. Užrašius tokius duomenis į diabeto dienyną, galima diskutuoti su gydytoju apie vaistų dozės korekciją, įvertinti grėsmingus rodiklius“, - sako endokrinologė.
Be to, II-ojo tipo diabetikams, reguliariai matuojantiems gliukozės kiekį kraujyje mirties rizika sumažėja net 52 proc.
Nuolat stebėti gliukozės kiekį nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti - diabetikų gyvenimui palengvinti yra sukurti specialūs prietaisai gliukomačiai. Juos yra paprasta naudoti, o cukraus kiekį kraujyje jie parodo per kelias sekundes. Kai kurie jų yra tokie pažangūs, kad prijungus juos prie kompiuterio su specialia įranga yra nubraižomas gliukozės kitimo grafikas. „Tai labai palengvina gydytojo darbą, o turėdami daugiau duomenų, galime nustatyti tikslesnę diagnozę ir palengvinti gydymo planą“, - tikina endokrinologė.
