Naudoti šaldytuvo turinį kosmetiniais tikslais mums įprasta, o tokie patarimai kartu su kaukių iš avižinių dribsnių, trynių, agurkų ir pan. receptais puikuojasi visur – nuo kasdienių laikraščių iki stilingų žurnalų. Nuodėmė nepabandyti šių receptų – juk natūralu, pačios gamtos motinos, blogiau tikrai nebus!
Maždaug taip galvojame – ir apsirinkame. Alerginių reakcijų į namines kosmetikos priemones procentas nė kiek ne mažesnis, o kartais ir didesnis nei po naudojimosi kokybiška kosmetika. Juk vaisiai ir daržovės gamtos buvo sukurti visų pirma vidiniam vartojimui, šiam tikslui ir nustatytos dozės bei aktyviųjų medžiagų deriniai.
Tačiau natūralios kosmetikos mėgėjai gresia ne tik alergija. Dar vienas pavojus – neturime tikslių gamintojo nurodymų: kokiam odos tipui, kaip tepti, kiek laikyti, kaip nuplauti... Dauguma žmonių tiki, kad gamtos dovanos vienodai geros visiems... O tuomet taip ir nutinka, kad agurko kaukė sutraukia sausą odą, nors riebiai ji išties galėjo būti naudinga. O šveitiklis su druska sužaloja švelnią veido odą, tuo tarpu kai kūnui būtų tikęs kuo puikiausiai.
Naminių priemonių gerbėjai gali susidurti ir su specifiškesniais nemalonumais: pavyzdžiui, kaukė iš trintų morkų gali taip nudažyti veido odą gelsva spalva, kad paskui nė nenuplausi. O rūgusio pieno produktai, užtepti ant veido, gali sukelti išbėrimus. Tai – jau tiesus takelis į kosmetologijos kabinetą arba net pas dermatologą.
Klausimai be atsakymų
Ginant naminę kosmetiką priimta teigti, kad tokios priemonės yra amžių patikrintos, kad mūsų prosenelės tepė ant veido tai, ką valgė – ir puikiai atrodė. Taip, viskas išties teisinga (nors kaip mūsų prosenelės atrodė, niekas tiksliai ir nežino). Bet nereikia pamiršti, kad mūsų protėviai turėjo visai kitokių produktų: pieno ne iš pakelio, pomidorų ką tik nuo lysvės...
Ar galite pasigirti tuo, kad žinote, kiek dienų pragulėjo dėžėje obuolys, kol papuolė ant jūsų stalo?
O juk laikymo metu nemaža naudingųjų vaisių ir daržovių medžiagų dalis suyra. Ar žinote, kuo purškė nuo kenkėjų tą agurką, kurį nusipirkote turguje? Gauti saugią žaliavą galima tik dviem būdais: išauginti jį ekologiškame regione (o jų žemėje liko ne tiek ir daug) arba išvalyti nuo nuodingų priemaišų, išaugintą įprastoje vietoje. Ir pigiau išrasti sintetinį analogą, nei imti iškankintos gamtos originalą.
Rizikingi deriniai
Kokie pavojai tikėtini naudojant naminius receptus?
Medus, braškės ar citrusiniai, užtepti ant odos, dažnai sukelia alerginius išbėrimus.
Kvietinių miltų pagrindo kaukes veidui, taip pat kaukes plaukams iš juodos duonos ir kiaušinio trynio išdžiūvusius labai sunku nuplauti.
Trinto česnako kompresai gali sukelti stiprų odos nudegimą.
Kiaušinio baltymo ir agurkų sulčių kaukės gali stipriai sutraukti odą.
Svogūnų košelės kaukė suteikia plaukams labai stiprų, sunkiai pašalinamą kvapą ir pagražina ševeliūrą žalsva spalva.
Kompresai iš trintų morkų ar burokėlių gali jus paversti marsiečiu – oranžiniu arba violetiniu.
Naminės kosmetikos pliusai
Žinoma, jų taip pat yra. Mažiausiai šie:
• Nėra konservantų, be kurių gatavos kosmetinės priemonės tiesiog negalėtų išsilaikyti, taip pat dažiklių, kvapų ir panašių dalykų, kurių odai visai nereikia.
• Jūs visada žinote, kas būtent įeina į kaukės ar losjono sudėtį, o nesąžiningas gamintojas visada gali nuslėpti arba iš dalies nutylėti tikrąją savo gaminio sudėtį.
Reziumė
Išvada paprasta: nereikia besąlygiškai pasitikėti namine kosmetika. Išgirdus apie naują stebuklingą receptą, iš pradžių išklausykite nuomones tų, kas jau naudojo priemonę, kruopščiai išsirinkite ingredientus – tik šviežiausius ir kokybiškiausius. Įsivaizduokite, kad į turgų atėjote pirkti ne kaukės komponentų, o vaisių kūdikiui – ir taip nusiteikusios rinkitės. O svarbiausia – sužinokite viską apie tai, kaip šie produktai derės su jūsų odos ir plaukų tipu.
Apskritai tai nelengva užduotis – nusipirkti paruošto kremo buteliuką daug lengviau. Bet juk jūs norėjote natūralumo? O gamtoje paprasta viskas nebūna.
