Ekologiškai išaugintas daržoves ir kitus produktus į mugę atvežė ne tik Panevėžio krašto ūkininkai, konditerės, bitininkai ar žolininkės – prekybininkai rinkosi iš Biržų, Pasvalio, Utenos, Alytaus, Prienų, Ukmergės ir kitų šalies regionų.
Panevėžiečiai galėjo įsigyti įvairiausių produktų: pyragų, duonos, rūkytų mėsos gaminių, daržovių, vaisių, vaistažolių arbatos, medaus, tikro kvapaus bitučių vaško žvakių ir kitų produktų. Kai kurie pardavėjai, pasinaudodami proga, atsivežė ir su maisto produktais nieko bendra neturinčių prekių – tautiškais motyvais išmargintų juostelių, megztų kojinių, įvairių suvenyrų.
Mugės lankytojai galėjo įsigyti ir gydomųjų savybių turinčių uogų brandinančių šilkmedžių, pušelių. Išalkusieji vietoje skanavo ekologiškų produktų penkių grūdų košę.
Darbas sunkus
Didelį savo sveikata besirūpinančių panevėžiečių susidomėjimą žadino Lietuvos pievose ir pamiškėse rinktos vaistažolės. Trečius metus mugėje dalyvaujanti Elena siūlė džiovintų jonažolių, gudobelių, mėlynių lapelių, čiobrelių ir kitų vaistinių savybių turinčių augalų, jų ryšelis kainavo tris litus.
Didžiulė eilė driekėsi prie savo apsilankymu mugę pagerbusios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse žinomos Žemaitijos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės gydomųjų arbatų – panevėžiečiai ir miesto svečiai graibstė nuo įvairiausių ligų apsaugančius žolelių mišinius, kurių kelios dešimtys gramų kainavo iki dešimties litų.
Iš Ukmergės rajono atvykusios ūkininkės mama Laima ir dukra Ieva atsivežė itin gausų įvairių daržovių ir vaisių rinkinį: ukmergiškės siūlė moliūgų, aguročių, svogūnų, burokėlių, kopūstų, morkų, bulvių, cukinijų, špinatų, bazilikų, obuolių ir kitų ekologiškų rudens gėrybių. Už daržovių ir vaisių kilogramą moterys prašė nuo 1,5 iki 2,5 lito, špinatų ar raudonojo ir žaliojo baziliko kilogramas kainavo 15 litų.
„Mūsų šeima keturiuose hektaruose augina dvidešimt penkias kultūras, čia atvežėm penkiolika. Dalyvaujam kiekvienoje TP mugėje. Pardavėjų būna tai daugiau, tai mažiau, bet kad jų dar pagausėtų, žmonės turi netingėti.
Ekologišką daržovę išauginti yra juodas darbas – sunku ir prižiūrėti, ir realizuoti. Tačiau žmonės kasmet vis labiau jomis domisi, vis labiau jaučiam, kad gyventojai rūpinasi sveikata, domisi sveiku maistu“, – kalbėjo ūkininkė Laima.
Pažangiausi – kraštiečiai
Dvidešimt vienerius metus veikianti TP ekologiškų gėrybių muges kasmet organizuoja nuo 1995 m. Pirmoji įvyko prieš trylika metų Vilniaus „Žalgirio“ stadione, ilgainiui muges pradėta organizuoti ir kituose miestuose.
Anot TP direktoriaus ir ekologiškų mugių iniciatoriaus Almono Gutkausko, Panevėžio apskrities ūkininkai pažangiausiai vysto ekologiškų daržovių ūkius, todėl šįmet nuspręsta startuoti Panevėžyje.
„Malonu, kad šįmet sulaukėme dar daugiau prekybininkų, atėjo dar daugiau žmonių. Aukštaitijos sostinėje startavę keliausime į Vilnių, lauksime jūsų ir ten“, – sveikino visus susirinkusiuosius A. Gutauskas.
Savo muziką ekologiškų produktų vartotojams dovanojo Aleksas Lemanas. Dainomis mugės dalyvius maloninęs atlikėjas pirkėjams linkėjo grįžti pilnais, ūkininkams – tuščiais krepšiais.
Šeštadienį ekologiškais produktais labiau domėjosi vyresnio amžiaus gyventojai, tačiau matėsi ir vienas kitas jaunuolis ar mažyliais vedina jauna mama.
Pirkėjai tikino, kad mugė yra puiki proga įsigyti ekologiškų produktų, jų prekybos centruose būna labai mažai – vos keli procentai.
Turgelyje apsilankę politikai ir valdžios atstovai užtikrino, kad Panevėžio apskritis gali didžiuotis – iš penkių geriausių šalies ekologinių ūkių trys savo veiklą plėtoja Aukštaitijos sostinės krašte.
Apskrities viršininkė G. Umbrasienė dar prieš prasidedant mugei atskleidė, jog Apskrities viršininko administracija ir Žemės ūkio rūmai puoselėja idėją Panevėžyje įkurti nuolat veikiantį ekologiškų prekių turgų.
