Anot akušerės-ginekologės Violetos Jonaitienės, skiepų dėka pasaulyje išnyko daugybė pavojingų ligų, todėl galima tikėtis, kad tokį poveikį turės ir minėtos vakcinos.
Nors dažnai teigiama, kad vakcinos yra nuo gimdos kaklelio vėžio, tikslumo dėlei reikia pabrėžti, kad jos apsaugo tik nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Tačiau tiriant vėžio atvejus, praktiškai visada randamas ir ŽPV.
Tiesa, žmogaus organizme gali „gyventi“ per 100 šio viruso tipų. Ne visi jie tokie pavojingi. Išsiaiškinta, kad gimdos kaklelio vėžio išsivystymui įtakos turi apie 15-16 ŽPV atmainų. Bene daugiausiai vėžio atvejų – iki 70-80 proc. – sukelia vadinamasis 16-tas ir 18-tas tipai. Būtent prieš juos pirmiausia ir nukreiptos abi vakcinos.
„Net apie 75 proc. seksualiai aktyvių jaunų žmonių turi ŽPV, tačiau 90 proc. atvejų iki 30 metų infekcija išnyksta savaime. Šiaip ar taip, vaistų nuo ŽPV nėra, - pasakojo medikė. - Su amžiumi žmogaus imuninės sistemos atsakas silpnėja, infekcija įsitvirtina organizme ir po 10-15 metų gali sukelti pavojingus gimdos kaklelio pokyčius“.
Anot statistikos, 3-čio laipsnio gimdos kaklelio pakitimai, po kurių jau seka vėžys, per 10 metų išsivysto 1 iš 5 moterų, kurių organizme įsitvirtina 16-tas ŽPV tipas.
Kadangi ŽPV patekimui į organizmą nereikia skysčio, apsikrėsti juo galima ne tik lytinių santykių metu. Prezervatyvai, skirtingai nuo kitų lytiniu keliu plintančių ligų, nuo ŽPV taip pat neapsaugo.
Virusas necirkuliuoja per kraują, todėl nesukelia jokių požymių. Nepaisant to, jis gamina tam tikras medžiagas, kurios silpnina organizmo atsaką į vėžines. Per savo gyvenimą ŽPV mes galime „pasigauti“ daugybę kartų.
Anot V. Jonaitienės, taip pat įrodyti gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, daugkartiniai nėštumai bei hormoniniai kontraceptikai. „Dar neišaiškinta kaip, bet ŽPV su jais kažkaip susijęs“, - teigė pašnekovė.
Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis. Nuo šios ligos kasmet miršta apie 270 tūkst. moterų – po vieną kas 2 minutes. Europoje moteris nuo gimdos kaklelio vėžio miršta kas 18 minučių. Per metus nustatomas apie 0,5 mln. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Europoje pagal mirtingumą nuo šios ligos pirmauja Lietuva. Mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys kasmet pasiglemžia 270 moterų gyvybių – maždaug po 5 moteris per savaitę.
Tikrintis būtina
Vakcinų anotacijose nurodoma, kad skiepytis rekomenduojama 12-26 metų merginoms. Pagal amerikiečių rekomendacijas, skiepijama net nuo 9 metų. Mat vakcina veiksmingiausia, kai organizmas dar nėra užkrėstas ŽPV. Vienos vakcinos dozės kaina Lietuvoje prasideda nuo 380 litų. Iš viso reikia 3 dozių. „Nors rekomenduojama skiepyti moteris iki 26 metų, įrodyta, kad vyresniame amžiuje šis skiepas taip pat turi profilaktinės reikšmės, - tikino V. Jonaitienė. - Prieš skiepijantis pagal visas rekomendacijas, nereikia atlikti jokių specialių tyrimų. Taigi visai nesvarbu, ar moteris jau turi ŽPV. Mat vieną dieną jis yra, o po savaitės gali nebebūti“.
Tačiau medikė pabrėžia, kad skiepas neapsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio šimtu procentų. „Jei moteris pasiskiepijo, tai nereiškia, kad ji neturėtų kasmet tirtis dėl šios ligos, ypač jeigu jau sulaukė 30-ties metų. Kaip jau minėjome, vėžį gali sukelti ne tik ŽPV tipai, nuo kurių apsaugo vakcina. Pagaliau moteris besiskiepydama jau gali turėti ŽPV“, - teigė pašnekovė.
Kaip DELFI teigė Prancūzijoje studijuojanti būsimoji medikė, šioje šalyje vyresnėms moterims griežtai nerekomenduojama skiepytis. Prancūzų medikai laikosi nuomonės, kad reguliari patikra daug veiksmingesnė už vakciną. Mat pasiskiepijusios prancūzės, kaip ir lietuvės, pamiršta apie profilaktiką.
Kodėl nerekomenduoja vyresnėms
„Kadangi vakcina yra vaistas, vaisto indikacijos turi būti pagrįstos klinikiniais tyrimais. Kol kas skiepo veiksmingumas įrodytas tik iki 26 metų. Mat kuo jaunesnis žmogus, tuo stipriau susidaro imunitetas. Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai ir su vyresnėmis moterimis.
Gal po kelerių metų bus rekomenduojama skiepyti ir jas, tačiau kol kas nežinoma, ar skiepijimo schema bus tokia pati“, - svarstė Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro ginekologas dr. Vytautas Klimas, paklaustas, ar jis rekomenduotų skiepytis vyresnėms moterims.
Tuo tarpu patį skiepą medikas vertina teigiamai. „Užsikrėtimas – laikinas dalykas, o skiepas - ilgalaikis. Todėl reikia tikėtis, kad virusas iš organizmo išnyks, o nuo naujo užsikrėtimo skiepas turėtų apsaugoti“, - svarstė V. Klimas. Anot mediko, paprastai virusas savaime išnyksta per dvejus metus.
Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, ŽVP vakcina yra profilaktinė, bet ne gydomoji, todėl viruso plitimo būdai kontroliuojami tik iki moters lytinio aktyvumo pradžios. Vėliau, kai moteris jau užsikrėtusi, tai neįmanoma.
Kaip medikas tvirtino akušerijos ir ginekologijos specialistams skirtame žurnale, vyresnių nei 26 metų moterų skiepijimas turėtų būti vertinamas kaip vakcinos vartojimas ne pagal indikacijas. Tačiau imunologijos autoritetas taip pat neatmeta galimybės, kad ateityje amžius bus tikslinimas.
Be to, amžiaus riba, nurodoma registruotų vakcinų anotacijose, anot V. Usonio, daugiau administracinio nei biologinio pobūdžio, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti užsikrėtimo ŽPV tikimybę ir infekcijos būklę.
Šiuo metu JAV, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje bei kai kuriose kitose šalyse jaunos mergaitės nuo ŽPV skiepijamos nemokamai. Tiesa, ne visur kompensuojama visa 3 dozių kaina. Lietuvoje apie skiepo kompensavimą kol kas apskritai nekalbama.
