Anot „Affidea Lietuva“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytojos D. Krylovienės, visiškai sveikų žmonių nosiaryklėse natūraliai randama gausybė mikroorganizmų, tarp kurių yra ir pneumokokas. Veikiami įvairių veiksnių, šie mikroorganizmai gali nukeliauti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti pavojingas ligas.
„Pneumokokas – tai ūmi bakterinė infekcija, kuria užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Susidarius tam tikroms sąlygoms dėl virusinės infekcijos, ar dėl kitų priežasčių, pneumokokas gali patekti į apatinius žmogaus kvėpavimo takus ir daugintis. Taip išsivysto kvėpavimo takų uždegimas. Pneumokokinė infekcija taip pat gali sukelti tokias sunkias bakterines infekcijas kaip meningitas, plaučių uždegimas, angina, kraujo užkrėtimas ir ūmų vidurinės ausies uždegimą“, – aiškina gydytoja.
D. Krylovienė priduria, jog pneumokoko infekcija dažniau serga jaunesni nei penkerių metų vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat žmonės, turintys silpnesnę imuninę sistemą, sergantys lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys asmenys. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, patiriamo streso, turimų virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
Lengva sumaišyti su kitomis peršalimo ligomis
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojo Viliaus Rajecko, vieno ar kelių aiškių simptomų, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmuo susirgo būtent pneumokokine infekcija, deja, nėra. Kaip ir nėra specifinio simptomo, galinčio parodyti, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija. Kalbant apie pacientus, labai svarbu visuma, t. y. kiek laiko karščiuojama, kokia temperatūra, koks kosulys, ar yra sloga, ar jaučiamas ausies skausmas, ar kvėpavimo dažnis padidėjęs, ar yra vangumas, skauda galvą, kaip susirgo, kokios lėtinės ligos, kaip gydėsi. Apžiūros metu įvertinama plaučių funkcija, apžiūrint gerklę, ausis, galima įvertinti, ar yra kokių bakterinei infekcijai būdingesnių požymių. Žinoma, jeigu reikia, galima atlikti kraujo tyrimus, paimti pasėlius iš kvėpavimo takų, kraujo.
Ligos eiga gali būti žaibinė
Įprastai tipinė pneumokokinės ligos eiga būna tokia: užklupus virusui, pirmosiomis dienomis karščiuojama, kamuoja kosulys, gerklės skausmas, sloga, kaulų „laužymas“, tada savijauta arba pradeda gerėti, arba vėl kyla aukšta temperatūra. Vieni simptomai gali palengvėti, tačiau gali atsirasti naujų simptomų: ausies ar galvos skausmas, dažnas kvėpavimas (daugiau nei 20 k./min.). Būklės pablogėjimas dažniausiai rodo, kad virusinė infekcija komplikuojasi į bakterinę, dažniausiai į sinusų, ausies ar plaučių uždegimą. Tada būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
V. Rajecko teigimu, pneumokokinė liga nėra iš tų, kurią galima pražiūrėti. Ji yra sunki, ypač invazinė jos forma, kuri gali būti žaibinė. Tada pneumokoko sukeltas meningitas ar sepsis gali baigtis tragiškai net ir suteikus gydymą. Invazine pneumokokinė liga vadinama todėl, kad sukėlėjas lengviau gali pereiti mūsų organizmo audinius (sinusų, ausies, kvėpavimo takų) ir krauju patekti į kitus organus. Pavyzdžiui, kai bakterijos patenka per kvėpavimo takus, apatiniuose kvėpavimo takuose kyla plaučių uždegimas. Tačiau jeigu pneumokokas prasiskverbia į kraują, juo gali nukeliauti iki galvos smegenų dangalų, ten sukelti uždegimą, pneumokokinį meningitą – dažniausią invazinę pneumokokinę ligą.
Imuniteto svarba
Norint sumažinti riziką susirgti infekcijomis, svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą. Tam padeda pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, žalingų įpročių atsisakymas. Tačiau kelioms žmonių grupėms silpnesnis imunitetas yra neišvengiamas, tuo metu kyla didesnė rizika susirgti pneumokokine infekcija. Viena iš šių grupių yra vyresnio amžiaus žmonės (65 m. ir vyresni). Dėl silpnėjančios imuninės sistemos organizmas gali nebesunaikinti pneumokoko bakterijų, tuomet jos dauginasi ir sukelia pneumokokinę ligą. Kita grupė yra lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Įvairios plaučių, širdies, kraujagyslių, kraujo, kepenų, inkstų ligos sumenkina imuninį atsaką, išsekina organizmą ir jis tampa mažiau atsparus pneumokokui. Rūkymas taip pat itin pažeidžia imuniteto atsaką kvėpavimo takų gleivinėje, taip didindamas bakterinės infekcijos riziką. Sergant autoimuninėmis, vėžio ligomis, po organų transplantacijos kartais gydoma imuninę sistemą modifikuojančiais vaistais, kurie gali prisidėti prie imuninės sistemos susilpnėjimo.
Kaip užkirsti kelią ligai?
Sumažinti pneumokokinės ligos riziką galima keliais būdais. Pirma, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą, o susirgus virusine infekcija pasveikti ir leisti organizmui atsigauti. Antra, ne mažiau svarbu sumažinti pneumokoko plitimą. Būtina laikytis rankų ir kosėjimo higienos, nesidalinti asmeniniais daiktais (stalo įrankiais, lūpų balzamu, maistu ar gėrimais). Patalpose pneumokoko plitimą mažina oro kokybės, t. y. reguliaraus vėdinimo, užtikrinimas.
Infekcijos gydymas
Susirgus pneumokokine liga, reikėtų gydytis pagal gydytojo pateikiamas rekomendacijas. Sergantis asmuo, pradėjęs gydytis tinkamais antibiotikais, per vieną ar dvi dienas tampa nebeužkrečiamas.
Krylovienė pabrėžia, jog pneumokoko sukeltos ligos yra gydomos pasitelkiant antibiotikus. Tačiau, mokslininkai pastaruoju metu pastebi naują gąsdinančią tendenciją – pneumokokų atsparumą antibiotikams. Todėl šeimos gydytoja pabrėžia, kad, siekiant apsisaugoti pačiam ir apsaugoti kitus, viena iš pagrindinių priemonių yra skiepai. Tačiau nereikia pamiršti ir nespecifinių priemonių, kaip imuniteto stiprinimo, fizinio aktyvumo, buvimo gryname ore, pilnavertės mitybos, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, atsisakymo bei higienos įgūdžių formavimo – rankų plovimo, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymosi.
Šeimos gydytoja įvardija ir specifinę priemonę – skiepus, kurių vaidmuo valdant pneumokokinę infekciją pasaulyje, anot jos, yra svarbiausias: „Vakcinacija leidžia sumažinti pneumokokinės infekcijos paplitimą visuomenėje. Nors vakcina nuo ligos gal pilnai ir neapsaugo, tačiau pasiskiepijęs žmogus persirgs lengviau, jam pavyks išvengti sunkių ir net mirtinų komplikacijų.“
