Šis atradimas gali smarkiai pakeisti medicininį požiūrį į sveikatos problemą ir „amžiaus“ ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, kai kurios vėžio rūšys ir senatvinė silpnaprotystė, gydymą.
Kaip nustatė mokslininkai, tam tikri genai, paveldėti iš abiejų tėvų, gali nulemti, kad žmogus sendamas pagal kai kuriuos biologinius požymius gali būti net 8 metais „vyresnis“ nei tie, kurie tokios genetinės medžiagos neturi.
Toks savitas senėjimo „katalizatorius“ nustatytas maždaug tarp 7 proc. gyventojų.
Žmonės, kuriems nustatytas dažniausiai sutinkamas šių genų rinkinys, – vidutiniškai 38 proc. gyventojų, – „senesni už savo bendraamžius vidutiniškai ketveriais metais. 55 proc. gyventojų šios genetinės medžiagos apskritai neturi“.
Taigi, mokslininkams pavyko nustatyti, kad senėjimas ir organizmo nusidėvėjimas susiję ne tik su laiku, aplinkos veiksniais ir kenksmingais įpročiais, bet ir su biologinėmis priežastimis: kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį pasenti greičiau.
Manoma, kad mokslininkų tyrimų rezultatai leis nustatyti „polinkį senėti anksti“, dar jaunystėje, ir parengti specialias dietas bei profilaktinę metodiką.
