Suprasdami, kad gedulą išgyvenantiems žmonėms šis laikotarpis tampa itin dideliu iššūkiu, Kaune įsikūrę atsisveikinimo namai „Rekviem“ ir „Sidabrinė linija“ siūlo pagalbą – pokalbius su specialistais ir savanoriais.
Gyvenimo ritmas yra nenuspėjamas – esama situacijų, kai gražiausios žiemos šventės paženklinamos artimųjų netektimis, ir šis laikotarpis skausmingai primena, kad reikės švęsti pirmąsias ar jau „-nioliktąsias“ šventes be artimojo žmogaus. Tokiais atvejais svarbiausia – susitelkimas ir žmogaus palaikymas būnant greta tyloje arba skiriant laiko pasikalbėjimui, rašoma pranešime spaudai.
Vienišumas – didžiulė problema
„Sidabrinės linijos“, organizuojančios vyresnio amžiaus žmonėms draugystės pokalbius bei teikiančios psichologinę ir informacinę pagalbą telefonu, psichologė Živilė Kaniavienė pasakoja, kad dažnas skambinantis tiesiog nebeturi su kuo pasikalbėti, nes artimi ryšiai būna nutrūkę arba artimų žmonių tiesiog jau nebėra gyvų. Situaciją paaštrina ir vyresniame amžiuje patiriami fiziniai negalavimai.
Anot psichologės, artimųjų netekties ir gedulo temos yra dar aktualesnės senyvo amžiaus žmonių gyvenimuose, nes kuo žmogus ilgiau gyvena, tuo daugiau netekčių patiria: netenka savo sutuoktinio (-ės), giminaičių, draugų, kartais net vaikų. „Artimo žmogaus netektis kartais tampa tuo lemiamu momentu, kuris paskatina surinkti „Sidabrinės linijos“ telefono numerį ir ieškoti pagalbos pokalbyje, ypač šventiniu laikotarpiu. Gali atrodyti, kad gedime tik atsitikus pačiam blogiausiam, tačiau kiekviena netektis – neaplankantys vaikai, laikui bėgant iširusios draugystės, sveikatos ir jaunystės praradimas – atneša liūdesį, kurį turime išgyventi, išbūti“, – pasakoja Ž. Kaniavienė.
Psichologė teigia, jog daugiau kaip du trečdaliai į „Sidabrinę liniją“ besikreipiančių senjorų jaučiasi vieniši, jiems trūksta žmogiško ryšio. Kalėdos yra šeimos šventė, tad tai dar labiau išryškina šių žmonių vienišumą ,primena apie tuos šeimos narius bei bičiulius, kurių jau nėra šalia. „Net ir paprastas, draugiškas pokalbis atneša daug džiaugsmo į vienišų žmonių kasdienybę. Juk dažnai pakanka kito žmogaus balse „išgirsti“ šypseną, kuri pralinksmina ir skatina taip pat šypsotis“, – sako Ž. Kaniavienė.
„Iškalbėti“ skausmą
Karolina Lukošienė, Kaune įsikūrusių „Rekviem“ atsisveikinimo namų ceremonijų planuotoja, pasakoja, kad atsisveikinimas su artimuoju yra labai jautrus, emocingas procesas. Laidojimų namų specialistai su gedulu susiduria pirmosiose jo stadijose, kai rūpinasi atsisveikinimo ceremonija ir detalėmis, bet primena, kad atsisveikinus su mirusiuoju fiziškai, emocinis gedėjimo etapas tik prasideda.
„Mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau tai nereiškia, kad žmogui lengva ją priimti ir su ja susitaikyti. Natūralu, kad artėjant šventėms, gedinčiuosius užplūsta prisiminimai apie išėjusius artimuosius, o tai, dažnu atveju, sukelia liūdesį, nerimą ar netgi kaltės jausmą. Situacijos nepalengvina ir šventinis šurmulys, gedinčiajam dar labiau pabrėžiantis atsiskyrimą nuo visuotinio džiaugsmo ir, tuo pačiu, parodantis neišsemiamą netekties ir sielvarto gylį, apie kurį nėra su kuo pasikalbėti, – sako K. Lukošienė. – Netekties šiuo metu neišgyvenančių žmonių reakcija į mirtį ir su ja susijusias temas paprastai yra vengimas, todėl „Rekviem“ ir „Sidabrinės linijos“ siūloma psichologinė pagalba nemokamu numeriu 8 800 800 20 – šiltas pokalbis su visada pasiruošusiais išklausyti linijos atstovais – gali būti neįkainojama pagalba tokiu sunkiu momentu.“
Pokalbis, žmogaus noras būti išgirstam, turi gydomosios galios: pradėjus kalbėti atsipalaiduoja susikaupusios emocijos, sumažėja įtampa, pamažu vyksta vidinis susitaikymas su netektimi ir prasideda gijimo procesas. „Rekviem“ atsisveikinimo namų darbuotoja pataria, kad geriausia nebandyti užkirsti kelio liūdesiui, pykčiui ir nevilčiai tokiais žodžiais kaip „viskas praeis“, „viskas bus gerai“. Šie žodžiai gedinčiojo nepaguodžia, atvirkščiai, gali tik padidinti emocinę izoliaciją. „Netekties sielvartą kur kas lengviau išgyventi tuomet, kai apie jį kalbame – taip ne tik normalizuojame savo būseną, bet ir patys mokomės priimti gedulą kaip natūralią patirtį“, – pataria K. Lukošienė.
Visoms netektims „išliūdėti“ reikia laiko ir empatijos bei atjautos iš kitų žmonių. Viena iš „Sidabrinės linijos“ steigėjų ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pastebi, kad žmonės, kurie reguliariai bendrauja „Sidabrinėje linijoje“, netekę artimojo sveikiau ir greičiau įveikia netekties bei gedėjimo laikotarpius. „Jie žino, jog patirtos netekties fone yra artimas pokalbių bičiulis, kuris visada išklausys ar tiesiog pabus kartu tyloje. Pokalbis – tarsi vaistas ar stebuklinga priemonė – pastato žmogų ant kojų ir leidžia pajusti, kad jis pasaulyje – ne vienas, kad gyvenimas tęsiasi net ir po netekčių“, – apibendrina K. Čiuželienė.
