Poreikiai skirtingi
„Tegul niekas negalvoja, kad senjorams reikia tik pavalgyti“, – sako Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė.
Nors skelbimų portaluose mirga senjorų, ypač vyrų, ieškančių lytinės partnerės, skelbimai, G. Makaravičienė pastebi, kad tai – ne pagrindinis poreikis vyresniame amžiuje.
Anot jos, vieni ir būdami aštuoniasdešimt metų nori prisiglausti, o yra keturiasdešimtmečių, kuriems to nereikia. „Meilė būna jaunystėje, viduriniame amžiuje, bet mūsų amžiuje svarbiausia pagarba, bendravimas, galėjimas pasitarti net ir buitiniais klausimais“, – sako G. Makaravičienė.
Pažinčių svetainės senjorams
Kai kurie bando porą rasti internetu, tačiau Statistikos departamento duomenimis, tik 40 proc. 65–74 metų asmenų juo naudojasi.
Pas G. Makaravičienę užsuka apgautų senjorų, iš kurių per pažintis internete išviliojo pinigus.
Pasižvalgius, galima rasti ir specialių, senjorams skirtų pažinčių svetainių, pvz., pazintyssenjorams.lt, pažintys60.lt. Pastarąją kartu su partneriais įkūrusi Laura Balčiūtė pasakoja, kad jauniausias žmogus joje užsiregistravęs žmogus yra 55 metų: „Tačiau į mane kreipiasi ir septyniasdešimtmečiai, ir aštuoniasdešimtmečiai. Pastebėjusi, kad žmogui sunku įvaldyti technologijas, siūlau ne internetinį, o kitus pažinties būdus“.
Moterys nori laisvės, vyrai – įsipareigoti?
Vienišiai dažnai ateina į Lietuvos pagyvenusių žmonių asociaciją. „Vyrai, tarp jų ir išsilavinę profesoriai, akademikai, sunkiai pakelia vienatvę, neranda vietos. Ne visi nori ieškoti antrosios pusės, nes širdyje saugo jaunystės meilę“, – kalbėjo G. Makaravičienė.
Pažinčių svetainėje 70 proc. užsiregistravusiųjų yra moterys, tačiau daugiausiai skambučių L. Balčiūtė sulaukia iš vyrų, kurie prašo surasti jiems porą.
Ji pastebi, kad moterys nelinkusios įsipareigoti. „Senjorės mėgaujasi vyriškių dėmesiu. Susirašinėja su jais žinutėmis, skambinasi, tačiau ne visos nori susisieti artimais santykiais. Vienišos moterys džiaugiasi laisve. Jei anksčiau jos taikėsi prie vyro ir vaikų, dabar eina, kur nori ir daro, ką nori“, – teigė L. Balčiūtė.
Ypatingas moteriškumas
G. Makaravičienė stebisi, kad dabartinis jaunimas toks abejingas išorei. „Gal tos kelnės ar suknelės senos, bet mūsų senjorų jos bus visada išlygintos, švarios. Renginiuose nepamatysite, kad žmonės ateitų apsileidę, neplauta galva“, – pastebi organizacijos vadovė.
Jai pritaria ir L. Balčiūtė: „Vyresnės moterys gražios tiek vidumi, tiek išore. Jos prisižiūri, turi savitą, itin moterišką stilių – jų ir lūpos padažytos, ir auskarai įverti, ant pirštų žiedai blizga. Todėl nereikia stebėtis, kad vyrai prie jų ir limpa kaip medus“. Ji priduria, kad amžius ne tabu – vyresnės moterys neretai užkariauja jaunesnių vyriškių dėmesį.
Vietoj pasimatymų – į poliklinikas
Kai kurie senjorai į poliklinikas eina vos ne kaip į darbą, pastebi G. Makaravičienė: „Viena vertus, prižiūrėti sveikatą gerai, bet kartais ir perlenkiama lazda. Pas gydytojus bėgama ne dėl ligos, o norint nusiraminti, tuo pačiu – pabendrauti“. Tačiau pažinčių ir bendravimo G. Makaravičienė siūlo ieškoti įvairių klubų, organizacijų veiklose.
„Kartą mane vadino privilegijuota paciente, kurią pas daktarus atneša neštuvais“, – juokavo energingoji G. Makaravičienė, kuri ir sulaukusi 84 metų neturi kada ieškoti ligų, nes įtemptai dirba atstovaudama visų Lietuvos senjorų interesus.
Laimei trukdo vaikai
L. Balčiūtė apgailestauja: vaikai ir anūkai neretai tikisi, jog našliais tapę artimieji gyvens vieni iki gyvenimo pabaigos: „Toks požiūris egoistiškas. Mums derėtų pagalvoti, ką patys darytume jų vietoje. Antrosios pusės netektis, vienatvė, labai slegia, o pora gali padėti tai įveikti“.
Anot jos, svarbiausia senjorams jaustis reikalingiems, padėti. Aptikus vietą, kur save įprasminti, galima rasti ne tik gyvenimo džiaugsmą, bet ir meilę.
