Veikiausiai tenka neretai girdėti, kad žmogaus kūnas ir protas su metais tampa vangūs, mąstymas praranda guvumą ir lankstumą, o sveikata ilgainiui vis labiau šlubuoja, rašoma portale all4soul.com.
Šiuos teiginius daugelis priima kaip aksiomą ir susitaikėliškai nusiteikia visa ko praradimui – tendencijai, kuri neva dėsningai pasireiškia kelyje link senatvės.
Vis dėlto šiuolaikinio mokslo šviesoje minėti faktai tampa ganėtinai abejotini ir vis labiau panėšėja į mitus.
O ką apie juos mano Deepakas Chopra, indų kilmės amerikietis, alternatyviosios medicinos šalininkas ir propaguotojas.
Mitas Nr. 1. Žmogaus sveikata priklauso tik nuo genetikos
Taip tikrai nėra.
Neatsižvelgiant į tai, kad gimstame turėdami konkretų genų rinkinį, visgi genetiškai nulemtų savybių pasireiškimas ir tolesnis ryškėjimas priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo.
Mokslininkai ima vis geriau suvokti, kas atsitinka genų ekspresijos metu, kai iš genomo gaunama informacija virsta baltymais. Jau žinoma, kad didelę įtaką rezultatui daro tokie veiksniai kaip mąstymo procesai, emocijos, atsparumas stresui, miego režimas, fizinis pajėgumas, kvėpavimas, kūno ir proto santarvė.
Štai kodėl linkstama manyti, kad žmogus pajėgus inicijuoti teigiamų genų pasireiškimą ir nuslopinti arba užgniaužti negatyvius pradus. Genų raišką reguliuojantys veiksniai – ganėtinai jaunos mokslo šakos – epigenetikos – tyrimų objektas. Labai gali būti, kad greitai sužinosime atsakymą į klausimą, kas kontroliuoja mūsų ląstelių vystymąsi ir senėjimą.
Mitas Nr. 2. Kuo daugiau metų turime, tuo senesni jaučiamės
Taip teigti tikrai negalima.
Kiekvieno žmogaus amžių reikia suvokti kaip dvinarę, biologinio ir chronologinio dėmenų nulemtą savybę.
Chronologinis amžius – tai vadinamasis pasinis amžius, skaičiuojamas kaip laikas, kurį žmogus gyveno nuo gimimo, o biologinis – tai tas, kuris priklauso nuo organizmo būklės ir yra nusakomos pagal skirtingus požymius, pradedant kraujospūdžiu bei cholesterolio kiekiu kraujyje ir baigiant riebalinių audinių sluoksniu bei kaulų tankiu. Šiuos požymius lemia skirtingi veiksniai, bet realus pasinis amžius nėra pats reikšmingiausias.
Organizmo senijimo procesas priklauso nuo žmogaus požiūrio į senėjimą, turimų lūkesčių ir įsitikinimų, taip pat laiko suvokimo ir energijos lygmens.
Štai kodėl kai kurie penkiasdešimtmečiai jaučiasi taip, tarsi būtų 35-erių, o nusivylusių ir savimi nepatenkintų 35-erų metų asmenų savijauta yra tokia, tarsi jie būtų 15 metų vyresni.
Mitas Nr. 3. Su metais kūnas silpsta, stabarėja
Yra kitaip.
Solidus amžius nebūtinai turi sietis su silpnumu ir ligomis.
Juk niekas neuždraus sportuoti ir mankštintis.
Praktika parodė, kad šešiasdešimtmečių vyrų pajėgumas, pradėjus sportuoti, išauga dvigubai ir taip nutinka vos po pusės mėnesio, o pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimas tik kartą per savaitę prailgina gyvenimą 7 metais.
Mitas Nr. 4. Artinantis senatvei smegenys neišvengiamai degraduoja
Toks teiginys taip pat prilygsta mitui.
Jei manote, kad smegenų ląstelės palaipsniui išmiršta, esate ne visai teisūs. Naujausi tyrimai parodė, kad kai kuriose smegenų srityse naujų ląstelių gamyba nesustoja, todėl ląstelės, aišku, miršta, bet jas pakeičia naujos.
Norint išsaugoti smegenų funkciją, smegenis būtina nuolatos treniruoti.
Ypač efektyviai smegenų aktyvumą palaiko ir žadina tokia veikla kaip užsienio kalbų mokymasis.
Verta paminėti, kad tik nedidelę dalį, konkrečiai – 3–4 proc. ligų, įskaitant ir Alzheimerio ligą, nulemia genetika. Daugelio susirgimų priežastys siejamos su gyvenimo būdu, emocijomis, patiriamu stresu, miego režimu ir mityba.
Mitas Nr. 5. Organizmo energijos atsargos tolydžio senka
Taip nėra.
Turimos energijos rodiklis nėra susijęs su amžiumi. Jis priklauso nuo požiūrio į savo pačių organizmą ir įgytų įpročių.
Rami meditacija, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas yra vos kelios priemonės, padedančios organizmui palaikyti tinkamą energijos lygį.
Mitas Nr. 6. Senatvė ir laimės pojūtis – nesuderinami dalykai
Tai – pramanas.
Laimės pojūtis ir metų skaičius – tarpusavyje nesusiję. Galima rasti ne vieną garbaus amžiaus žmogų, kuris gyvenimo „rudenį“ įvardija kaip laimingiausią tarpsnį. Kad taip nutiktų, svarbu sveikai maitintis, rūpintis savimi ir neužsisklęsti nuo žmonių.
