G. Lollobrigida – aktorė, modelis, dailininkė, skulptorė, taip pat – stilinga asmenybė, kuri su malonumu dalinasi savo grožio ir gyvybingumo paslaptimis.
Kai kuriuose interviu ji yra minėjusi, kad aktore tapo netyčia, iš tiesų ketino atsidėti fotografijai ir skulptūrai. Šiaip ar taip, ji visur spėjo – suvaidino daug vaidmenų kine, pakerėjo pasaulį savo grožiu ir moteriškumu, sudaužė širdį tūkstančiams vyrų ir pasišventė tam, apie ką seniai svajojo.
Esminės gyvenimo pamokos
Vaikystėje garsioji aktorė susidūrė su Antruoju pasauliniu karu, tai nulėmė jos požiūrį į gyvenimą. G. Lollobrigida teigia niekada nepamiršusi patirto siaubo ir būtent ši patirtis tapo svarbiausia jos gyvenime. Aktorės nuomone, po tos mėsmalės likęs gyvas žmogus įgauna išminties, kuriai neturi įtakos nei šlovė, nei turtai, nei valdžia.
G. Lollobrigida niekada nebuvo išlepinta – mama ir močiutė ją ir tris jos seseris augino griežtai ir netgi svajojo, kad visos keturios užaugusios taptų vienuolėmis. Vis tik Gina turėjo savo požiūrį į gyvenimą – jau 17 m. ji ėmė pardavinėti savo piešinius ir finansiškai remti savo šeimą.
G. Lollobrigida gatvėje piešė karikatūras ir šaržus – jos kūriniai sulaukdavo sėkmės. Tuo metu ji pradėjo mokytis operinio dainavimo ir studijuoti teatro mokykloje, nors svajojo tapti ne aktore, o garsia skulptore arba operos dainininke.
Atsisakiusi kelių siūlytų vaidmenų, G. Lollobrigida vis tik įvertino darbo kine perspektyvas – mažų mažiausiai tai suteiktų galimybę pagerinti savo materialinę padėtį. Vis tik net ir tada, kai kino karjeros viršūnėje ją vadino gražiausia pasaulio moterimi, ji užvis labiausiai vertino laisvės pojūtį. Būtent jis tapo jos gyvenimo pagrindu, laisvė suteikė jai galimybę išsaugoti save ir suprasti – gyvenime svarbiausia nuo nieko nepriklausyti.
Jaunystės receptas
Aktorė įsitikinusi, kad daugelį savo talentų paveldėjo iš mamos, o pačiai beliko pasistengti neiššvaistyti jų veltui. Pradėjusi filmuotis kine, ji užkariavo visą pasaulį, tuo pačiu galėjo sau leisti rinktis įdomius vaidmenis. Vėliau, kai režisierių pasiūlymų vis mažėjo, o siūlomi vaidmenys nebuvo įdomūs, G. Lollobrigida nukreipė jėgas į naują sritį – susidomėjo fotožurnalistika.
Ji nufotografavo daug garsenybių – netgi Salvadorą Dali ir Fidelį Castro, o jos fotografijų albumas „Mano Italija“ buvo perleistas daugybę kartų ir tapo savotiška iliustruota Italijos enciklopedija.
G. Lollobrigidaa ne tik fotografavo, bet ir užsiėmė skulptūra – šioje srityje taip pat sulaukė sėkmės. Ji ir šiuo metu neatsisakė savo mėgstamų užsiėmimų.
Ši nenuilstanti moteris sako, kad pagrindinė jos jaunystės ir žvalumo paslaptis – kūryba. Kūryba padeda jai išsaugoti šviesų protą, jausti laiko tėkmę ir išlikti energinga, nepaisant garbaus amžiaus.
Ji niekada per daug nesuko galvos dėl išvaizdos, nes mano, kad grožis nepastovus. G. Lollobrigida ne kartą yra sakiusi – tikrasis grožis akimis nematomas, nes jis slypi žmogaus viduje, o ekranuose vertėtų rodyti širdį, ne apnuogintus kūnus. Grožis sklinda iš vidaus, o tam įtakos turi mintys ir jausmai.
Aktorė mielai dalinasi savo ilgaamžiškumo paslaptimi. Ji niekada sau neleido prarasti susidomėjimo gyvenimu, nes būtent jis neleidžia smegenims senti. Taip pat niekada neleido sau dykaduoniauti, visada fotografuodavo arba lipdydavo skulptūras, dainuodavo, grodavo, klausėsi paukščių čiulbėjimo ir kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką mokėdavo įžvelgti gražių dalykų. Ji neturi laiko senti ir galvoti apie būties trapumą.
Aktorė visada laikėsi kelių taisyklių, kurios padeda išlaikyti puikią formą. Net įtempčiausio grafiko metu stengdavosi rasti laiko visaverčiam poilsiui, nepersivalgyti, visur paisyti saiko – ar tai būtų makiažas, ar pasilinksminimai, ar stipriųjų gėrimų vartojimas.
Galbūt G. Lollobrigida nori pralenkti savo tetos ilgaamžiškumo rekordą – jos giminaitė nugyveno 113 metų, visą laiką buvo šviesaus proto.
Asmeninis aktorės gyvenimas buvo ne mažiau ryškus nei profesinė karjera. Ištekėjusi ji buvo tik vieną kartą, bet apie jos įsimylėjimus ir romanus būtų galima kurti filmus.
