Ekspertų teigimu, tautiečių požiūrio kaita liudija apie modernėjantį požiūrį į atsisveikinimą su artimuoju, rašoma pranešime spaudai.
„Prieš 30 metų atgavę laisvę, daugelyje ekonominių ir socialinių sričių greitai pradėjome lygiuotis į kitas Europos šalis, tačiau laidojimo tradicijos kito bene lėčiausiai. Tad nenuostabu, kad ir krematoriumą pastatėme paskutinieji Senajame žemyne, ir kad po to prireikė dešimtmečio, jog laidojimas kremuojant mūsų šalies žmonėms nebebūtų egzotika“, – sako „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis ir priduria, kad praėjusiais metais atlikti jau 4902 kremavimai, kai pirmaisiais veiklos metais buvo kremuota 1360 palaikų.
Kremavimo populiarumą skatina požiūrio kaita
Apklausa rodo, kad 41 proc. žmonių mano kremavimą esant paprastesniu, patogesniu ir estetiškesniu laidojimo būdu, lyginant su karsto laidojimu į žemę.
Iš 84 proc. teigiančių, kad kremavimas Lietuvoje populiarėja, 34 proc. įsitikinę, jog tai lemia pasikeitęs žmonių požiūris ir mada. 11 proc. mano, kad kapinėse trūkstant vietų bei nenorint plėsti kapinių plotų, kremavimas yra puiki išeitis – kremuotiems pelenams laidoti reikia mažiau vietos.
Kremavimą tampant įprastu laidojimo būdu rodo ir tokie tyrimo duomenys: palydėti mirusį artimąjį iki pat kremavimo įrenginio dabar pageidautų beveik perpus mažiau nei dar prieš trejetą metų – 29 proc. (2017 m. – 52 proc.). Tai, B. Vilkelio nuomone, tik patvirtina, kad nyksta visuomenėje sklandę mitai apie kremavimą ir su juo susijusias procedūras, todėl žmonės labiau pasitiki šią paslaugą teikiančiais.
Taip pat, 61 proc. apklaustųjų pageidautų, kad visos ritualinės paslaugos nuo kremavimo ir atsisveikinimo iki gedulingų pietų būtų teikiamos vienoje vietoje.
Kremavimą palankiau vertina jaunesni
Atsižvelgiant į tyrimo duomenis matyti, kad prie kremavimo populiarėjimo prisideda ir kartų kaita: laidojimą kremuojant labiau linkę rinktis jaunesni ir vidutinio amžiaus respondentai (76–78 proc.), vyresnio amžiaus žmonės kiek konservatyvesni – kremavimą rinktųsi 62 proc. Per trejetą pastarųjų metų išaugus kremavimo, kaip laidojimo būdo, pasirinkimui, iki 30 proc. padaugėjo ir manančių, kad kremuoti mirusįjį kainuoja pigiau, nei laidoti į žemę. 2017 m. taip teigiančių buvo 20 proc.
Mūsų šalyje populiarėjantis aplinkai draugiškas gyvenimo būdas atsispindi ir šio tyrimo rezultatuose – norinčių kremavimui rinktis ekologišką karstą skaičius ūgtelėjo iki 36 proc. kai 2017 m. buvo 29 proc.
