Vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono. Kas trečias vyresnis negu 65 metų žmogus gyvena vienas, rašoma atsiųstame pranešime spaudai. Šie asmenys yra didžiausia COVID-19 viruso rizikos grupė, epidemiologai ragina juos maksimaliai apriboti socialinius kontaktus ir likti namuose. Tačiau kaip tą padaryti, kai neturi pagalbos ranką galinčių ištiesti artimųjų ar draugų?
Skurdas ir vienatvė – kasdienybė
Patiems pažeidžiamiausiems ir vienišiausiems pagalbos ranką ištiesia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Viena iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių, reguliariai lankančių vienišus senjorus, – 38 m. uteniškė Skirmantė.
„Matydama močiutes prekybos centruose atidžiai nagrinėjančias kainas, visada suprasdavau, kad senjorai – labiausiai nuskriausta mūsų visuomenės grupė. Pradėjau ieškoti būdų, kaip galėčiau jiems padėti ir praėjusį rudenį prisijungiau prie Raudonojo Kryžiaus organizacijos. Mano mieste tuo metu nebuvo nė vieno šios organizacijos savanorio, todėl pati įvairiais keliais, per socialinius tinklus, pažįstamų pažįstamus žiemą subūriau savanorių komandą, kurioje dabar yra 12 žmonių“, – sako Skirmantė.
Dažniausiai savanoriai vienišiems seneliams padeda palaikydami emociškai: praskaidrina jų laisvalaikį pokalbiais ar senelių mėgstama veikla. Įpratę gyventi vieni seneliai iš pradžių į savanorius žiūri nepatikliai ir negali patikėti, kad kažkas šį darbą daro dykai. „Pirmuosius kartus seneliai daug klausinėja, teiraujasi, kas mums už šiuos apsilankymus moka. Vėliau jau pasitinka su šypsena, o išlydi klausimu „kada vėl tave pamatysiu“, – pasakoja Skirmantė.
Lietuvą pasiekus koronavirusui ir šalyje paskelbus karantiną, fizinis lankymas yra apribotas, todėl savanoriai ryšį su seneliais palaiko reguliariais skambučiais. Taip pat jiems pristato maisto, vaistų ar kitų reikalingų dalykų, pavyzdžiui, knygų, kad rizikos grupei priklausantys seneliai galėtų saugiai likti namuose. „Karantino metu seneliams maistą vežu du tris kartus per savaitę. Seneliams sunku laikytis apribojimų, jie nori prieiti, apsikabinti. Paskutinį kartą nuvežus siuntinį, pro langą išgirdau man šaukiant: „būk gera, nusiimk kaukę, jau pamiršau, kaip tu atrodai“, – dalinasi Skirmantė.
Pandemija įkalino namuose
Koronavirusas vienišus senolius dar labiau apribojo nuo socialinių kontaktų ir įkalino namuose. Šie žmonės dažnai gyvena vienkiemiuose, neturi mobiliųjų telefonų arba yra ne ryšio zonoje, todėl jų kontaktas su išoriniu pasauliu yra smarkiai apribotas. Dėl šios priežasties senjorus globojančiai organizacijai sunku rasti tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Taip pat trūksta ir savanorių: senyvo amžiaus vienišų, apleistų žmonių kol kas yra daugiau negu norinčių jiems padėti.
Skirmantė pastebi, kad dauguma lankomų senelių „karantininį“ gyvenimą gyveno tiek iki pandemijos, tiek turbūt ir po jos. „Kol nelankiau vienišų senelių, negalėjau net įsivaizduoti tokio skurdo ir atskirties. Pavyzdžiui, namas užkaltais langais vidury laukų, pasiekiamas tik keturračiu, kurio viduje beveik nėra baldų. Atrodo kaip negyvenamas, bet jame gyvena žmogus, kuris neturi telefono, televizoriaus ir vienintelis jo socialinis kontaktas yra kas dvi savaites aplankantys ir maisto atvežantys giminės. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės dvi savaites neturėdami absoliučiai jokio socialinio kontakto, neištardami nė vieno žodžio. Tokios senatvės nenorėtų nė vienas iš mūsų“, – teigia Skirmantė.
Anot visuomenės sveikatos ekspertų, karantinas rizikos grupei priklausantiems žmonėms tęsis daug ilgiau nei visiems kitiems, tikėtina, tol, kol bus išrasti vaistai ar vakcina, įveiksianti COVID-19. Taigi pagalba vienišiems senjorams bus reikalinga dar ne vieną mėnesį.
Parama Lietuvos Raudonajam Kryžiui
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė AVIVA, siekdama apsaugoti rizikos grupei priklausančius vyresnio amžiaus žmones nuo koronaviruso, skyrė 122 tūkstančius eurų Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Ši suma leis padvigubinti organizacijos savanorių ratą ir suteikti pagalbą penkis kartus daugiau senjorų nei iki šiol. Iki šio finansavimo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai lankė 200 senjorų, netrukus planuojama pasiekti 1000 senjorų.
Tokių ekstremalių situacijų, kaip koronaviruso pandemija, metu, operatyvi reakcija ir laiku suteikiama pagalba – itin svarbu. Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų, iki šiol savanorių darbą apsunkindavo vientisos savanorių duomenų bazės nebuvimas. Todėl už AVIVA skirtą paramą netrukus bus įdiegta ir sistema, apimsianti visus savanorius ir leisianti operatyviai juos informuoti apie senjorams reikalingą pagalbą.
Kartais savanorių pasiryžimui padėti senjorams sukliudo ir praktinės priežastys – pavyzdžiui, finansų trūkumas. Todėl dalis paramos bus skiriama ir savanorių išlaidoms, tokioms kaip kuras, padengti.
Vienišiems vargstantiems senoliams iš paramos pinigų taip pat bus perkamas maistas ir vaistai.
Padėkite savanoriams pasiekti ir apsaugoti rizikos grupei priklausančius vienišus žmones: jeigu žinote vienišą senjorą, perduokite jam šį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus telefono numerį: 8 800 00208.
