Profesoriui 71 metai, o jis vis dar fiziškai aktyvus, kupinas energijos, dirba ir padeda žmonėms vaduotis iš nugaros skausmo, konsultuoja sveikatos stiprinimo klausimais. Ir šiame straipsnyje jis dalijasi ne ilgaamžiškumo teorijomis, o praktikoje patikrintais veiksmingais senatvės atitolinimo receptais.

„Lūžio taškas“ arba, kada peržengiame senėjimo slenkstį?

Prieš nerdami į ilgaamžiškumo temą, su profesoriumi V. Jasiūnu sutariame, kad kalbėsime ne apie kiekybę, o apie kokybę, ne apie tai, kaip kuo ilgiau gyventi, bet kaip ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę.

Tikrai nei vienas vyresnio amžiaus žmogus senatvėje nenori tapti našta artimiesiems, anaiptol, norėtų ilgai neprarasti gebėjimo savarankiškai judėti ir mėgautis gyvenimu. Profesorius nuteikia optimistiškai – tai ne tuščia svajonė, tik pradėti tuo rūpintis reikėtų jau nuo 30–35 metų.

„30–35 gyvenimo metais žmogaus gyvenime vyksta savotiškas lūžis. Nuo gimimo iki 20 metų mes augame, formuojamės, bręstame, vystosi visos funkcijos, mūsų gyvenimo kreivė kyla. Nuo 20 iki 30–35 metų laikomės tame pačiame lygyje, žinoma, jei neatsiranda sveikatos problemų. Ties 30–35 metais gyvenimo kreivė ima leistis, ir vienų ji leidžiasi gana stačiu kampu, kitiems pavyksta ją išlaikyti nuožulnią“, – taip trumpai gyvenimo etapus apibendrina V. Jasiūnas.

Kas lemia tos kreivės leidimosi greitį ir nuolydį? Kodėl vieni ima jausti „gyvenimo padarinius“ jau 30-ties, o kiti jaučiasi sveiki, energingi net 60-ties? Priežasčių ne viena, tačiau profesorius pastebi, kad didžiausią poveikį daro savęs netausojimas, neekonomiškas organizmo resursų eikvojimas bei ilgalaikis stresas, kurį esame linkę malšinti neadekvačiomis maisto, alkoholio, fizinio krūvio formomis. O štai pagrindiniai sveiko ilgaamžiškumo pamato poliai, anot V. Jasiūno, yra trys: psichologinis stabilumas, adekvatus fizinis aktyvumas ir subalansuotas organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis. Jei šie trys komponentai harmoningai sąveikauja tarpusavyje – žmogus gali ne tik ilgai, bet ir kokybiškai gyventi.

Planuokite ir mokykitės pasakyti „ne“

Panašu, kad nuolat skubėdami mes save tiesiog pasmerkiame stresui ir įtampai. Atrodo, kad iš tokio, gyvenimo būdu tapusio, intensyvaus tempo ištrūkti praktiškai neįmanoma. Tačiau prof. V. Jasiūnas teigia, kad pakaktų vos dviejų dalykų: įprasti planuoti kasdienę buitinę, profesinę ir poilsio veiklą bei išmokti kartais pasakyti „ne“. Atrodo paprasta, bet praktikoje ne vienam tai tampa tikru iššūkiu.

„Žmonės visiškai neplanuoja savo laiko, ypač skubantys. Atsikėlė ryte iš lovos ir tiesiai į mašiną, į kamščius, į stresą… Tačiau darbo dieną tikrai galima būtų pradėti kur kas ramiau, be įtampos, pavyzdžiui, pusvalandžiu ar valanda anksčiau atsikėlus“, – teigia profesorius ir patvirtina, kad skubėjimu daugelis linkę teisintis ir dėl atsainaus požiūrio į mitybą, ir dėl nepakankamo fizinio aktyvumo.

„Kai klausiu savo klientų, kiek jie kartų per dieną valgo, dažniausiai girdžiu „du-tris kartus“, o reikėtų keturis-penkis. Jums atrodo daug? Bet aš pats laikausi tokio režimo. Visa paslaptis – laiko planavimas, kurio kiekvienas gali išmokti. Nei mitybos, nei fizinės veiklos, nei poilsio ekspromtui palikti nereikėtų“, – nenuolaidžiauja skubantiems V. Jasiūnas.

Adekvatus fizinis krūvis – raktas į ilgaamžiškumą

Planuoti profesorius rekomenduoja ir fizinį krūvį: „Dažna klaida – bandymas už visas sėslias darbo dienas pajudėti ir pasportuoti savaitgaliais. Žmogus, pagautas emocijų, negaili savęs, atiduoda visas jėgas, o pirmadienį vėl grįžta į sėdimą rutiną… Pasekmės – mikrotraumos, nuovargis bei įvairūs sveikatos sutrikimai.“

Mums naudingiausia reguliari, vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Štai pats profesorius per mėnesį vidutiniškai nužingsniuoja 200–220 km per 50–56 valandas. Kiekvieną pasivaikščiojimą jis registruoja išmaniųjų technologijų pagalba ir stebi savaitės, mėnesio, metų statistiką.

„Pradėkite vaikščioti, registruokite savo nueitus kilometrus, savijautos pokyčius ir po metų nustebsite, lyg ir metais pasenote, bet jūsų ištvermė, galimybės padidėjo – vadinasi pagerėjo gyvenimo kokybė. Jūs galėsite stebėti, ar senstant pavyksta palaikyti gyvenimo lygį ir išvengti regreso“, – patirtimi patvirtinta rekomendacija dalijasi pašnekovas primindamas, kad vien tik ėjimo nepakanka sąnarių ir stuburo sveikatai palaikyti, tad kasdien dar reikėtų atlikti ir specialius pratimus, didinančius sąnarius ir stuburą aptarnaujančių raumenų bei raiščių funkcines galimybes.

Paklausus, kiek gi tų žingsnių kasdien reikėtų nueiti, profesorius nenuolaidžiauja: „Vidutiniškai 13 000–15 000 žingsnių. Tiek turėtume įveikti net sulaukę 90-ties.“

Štai jums labai aiškus kriterijus, leidžiantis įvertinti, ar jūsų fizinis aktyvumas pakankamas. Profesorius teigia, kad į jį besikreipiančių klientų fizinio aktyvumo statistika nedžiugina – jie per dieną surenka vos 3000–4000 žingsnių. Kuo gresia toks fizinės veiklos trūkumas?

„Jei žmogaus fizinis krūvis adekvatus, tai jis duoda užsakymą kvėpavimo, širdies-kraujagyslių sistemai, vidaus organams – visos sistemos įjungiamos, jos veikia. Jei žmogaus fizinis aktyvumas sumažėja iki 2000 žingsnių lygio ar dar mažiau, visos organizmo sistemos taip pat aptingsta ir pradeda ženkliai mažėti jo funkcinės galimybės. Tada ir prasideda – tai širdis sunegaluoja, tai skrandis, atmintis prastėja, atsiranda miego sutrikimai. Ir visa tai tik dėl to, kad organizmas negauna darbo, bet darbas turi būti adekvatus, draskytis, persistengti nevertėtų, kaip ir pamiršti, kad bet kokiai fizinei veiklai atlikti be negatyvių pasekmių, organizmui reikalinga adaptacija,“ – nejudrumo padarinius apžvelgia profesorius.

Tai, kad labai intensyvus fizinis krūvis nėra sveikatos ir ilgaamžiškumo garantas jau įrodė ne vienas tyrimas. V. Jasiūnas primena dar 1963-aisiais amerikiečių mokslininkų atliktą tyrimą, kurio metu buvo analizuojami žuvusių karių bei policininkų miokardo bei diafragmos biopsijos mėginiai. Tiriamųjų amžius – 25–30 metų, visi jie gerai treniruoti ir parengti profesinei veiklai. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad jų biologinis amžius siekė jau 40–45 metus.

„Deja, mūsų resursai nėra begaliniai – greičiau juos eikvodami greičiau ir senstame. Čia kaip su automobiliu, gali važinėti rekomenduotinu greičiu, o gali lakstyti, spausti – degalų sąnaudos tokiu atveju iš karto šokteli, viskas greičiau dėvisi. Lygiai taip pat elgiasi ir mūsų kūnas. Tačiau dauguma žmonių vis dar sportuoja taikydami organizmui neadekvatų fizinį krūvį, o vertėtų kuo ekonomiškiau eikvoti savo galimybių resursus,“ – fizinio aktyvumo temą reziumuoja profesorius.

Neignoruokite baltymų – jie svarbiausia jūsų kūno statybinė medžiaga

Profesorius siūlo prisiminti biochemijos mokslą: „Atliekant bet kokią fizinę veiklą raumenyse vyksta baltymų katabolizmas. Po fizinio krūvio, sunkiai dirbęs raumuo atsistatyti galės tik jei jame vyks normali baltymų sintezė. Jei mityboje baltymų trūksta ar per mažas poilsio intervalas iki sekančio fizinio krūvio – prasideda regresas.“

Pašnekovas abejoja mitybos praktikų, apsiribojančių daržovėmis ar vaisiais, nauda. Net ir laikinas baltymų atsisakymas išprovokuoja didelį deficitą, o juk tai pagrindinė mūsų kūno statybinė, struktūrinė medžiaga. V. Jasiūnas tik primena: „Jei trūksta baltymų, kenčia kaulai, sąnariniai paviršiai, kremzlinis audinys (tarpslanksteliniai stuburo diskai – viena iš baltymo rūšių), kraujagyslių ir vidaus organų sienelės taip pat sudarytos iš baltymo.

Nepamirškite, kad odos raukšlių susidarymą taip pat įtakoja baltymo kolageno trūkumas. O jei sportuojate – raumenų atsistatymui baltymai gyvybiškai svarbūs. Vienas kūno kilogramas per dieną turėtų gauti ne mažiau 1,5 g baltymų.“

Viskas jūsų rankose – prisiimkite atsakomybę

Profesorius pastebi, kad šiandien mus lydi didžiulis kiekis pačios įvairiausios su sveikata, mityba ir fiziniu aktyvumu susijusios informacijos, o atsirinkti tą teisingą ir tinkamą tampa tikru iššūkiu. Stokojančius žinių arba turinčius sveikatos problemų, pašnekovas ragina neeksperimentuoti, o pagalbos ar patarimo kreiptis į specialistus. Tačiau, anot V. Jasiūno, neretai iš specialistų tikimasi ne tik žinių: „Daugumai vis dar atrodo, kad mes pamasažuosime, pamankštinsime, išrašysime papildų ir problemą išspręsime. Taip, mūsų misija – padėti išsivaduoti iš skausmo, bet taip pat ir išmokyti sveiko požiūrio į kūno resursų eikvojimą bei skatinti sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Aš galiu parodyti kelią, bet juo eiti reikės kiekvienam asmeniškai.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (107)