Apie mums ne visuomet matomą, bet jaučiamą kambariuose auginamų augalų naudą teiraujamės botanikės Teresės Jokšienės.
– Ar tiesa, kad kambarinius augalus galima vadinti žaliaisiais gydytojais?
– Iš tiesų, visi kambariniai augalai naudingi žmogaus sveikatai. Vien deguonis koks svarbus, be jo mes neišgyventume. Net 98 proc. vandens, kuriuo laistome augalus, jie išgarina atgal į aplinką, todėl padidėja santykinis oro drėgnumas. Be to, augalai iš oro sugeria nuodingas chemines medžiagas, reguliuoja mikroorganizmų dauginimąsi, praturtina orą įvairiomis fitoorganinėmis medžiagomis, kurios tiesiogiai veikia mūsų organų veiklą. Taigi, visus augalus turėtume vadinti gydytojais.
Svarbu tai, kad augalai šalina tokias medžiagas, kurių mes nematome, neužuodžiame ir kurių sveikata blogėja pamažu, lėtai – formaldehidą, tolueną, benzeną ir kitas.
Mokslininkai ištyrė ir įrodė, kad vienas iš efektyviausiai orą valančių augalų yra kuokštinis chlorofitas. Net juokaujama, kad, jei šis augalas gerai auga, reikėtų ištirti patalpos taršą, nes dalį tų mums kenksmingų medžiagų augalai panaudoja kaip maistą.
Bet augalai nėra stebukladariai. Jie gali valyti patalpas, kai kenksmingų medžiagų koncentracijos yra nedidelės.
– Ar kambarines gėles galima laikyti miegamajame?
– Miegamajame praleidžiame daug laiko, ten būtinai turi būti augalų. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad kvėpuodami naktį augalai sunaudoja tik 2–3 proc. deguonies, kurį pagamino dieną. Taigi dėl augalų miegamajame tikrai neuždusime. Svarbu saugiai juos padėti.
– Ar augalai turi įtakos mūsų emocijoms?
– Ir augalai, ir žmonės – visi mes esame gamtos dalis ir lygiaverčiai partneriai. Tas ryšys mums labai svarbus. Jie suteikia mums tai, ką žodžiais sunku nusakyti. Mes labai mažai pažįstame augalus. Kol kas dažniausiai vertiname juos tik dėl maisto ir kitų techninių savybių. Bet jų galios tikrai didesnės ir mokslas laikui bėgant tai įrodys.
Kad tai patirtumėte, reikia sustoti šalia augalo, jį pamatyti, paliesti, pauostyti. Stebėkime savo vaikus – jie instinktyviai domisi augalais. Auklėdami nenutolinkime jų nuo augalų, kurie tikrai palengvins gyvenimą.
Žiūrėdami į smailėjančius, siauras lajas turinčius augalus, pavyzdžiui, kiparisus, patys norime stiebtis. Būdami šalia išsidraikiusių, margalapių augalų, pavyzdžiui, fikusų, filodendrų, būsime energingi, aktyvūs. Nurimsime šalia nusvirusias šakas ir tamsius lapus turinčių augalų, kaip plačialapis fikusas, monstera. O kvapnūs augalai, pavyzdžiui, citrusai, kardamonas ar trumpalaikiai šalavijai, raudonėliai, kiek jie džiaugsmo gali suteikti! Kaip ir kvepalus, augalus renkamės kiekvienas individualiai.
Gydomosios galios
Augalai išskiria fitoncidus – medžiagas, neleidžiančias visti mikroorganizmams arba net juos užmušančias. Ypač naudinga auginti kiparisus, mirtas, aukštąsias araukarijas, nes patalpose, kur jie auga, yra mažesnė tikimybė susirgti.
Tikėsite ar ne, tačiau manoma, kad augalai gali 30 proc. sumažinti nuovargį, 25 proc. skausmo suvokimą, 35 proc. kosulį, 20 proc. gerklės sausumą, 20 proc. akių niežulį, 20 proc. slogą.
Augalai gali padėti protinei veiklai. Jie 20 proc. pagerina atmintį, 45 proc. kūrybiškumą, 38 proc. darbo našumą. Gal procentais išreikšta augalų pagalba žmogui ir ne visus įtikins, tačiau įvairūs apie augalų teigiamą poveikį surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog augalai iš tiesų gerina gyvenimo kokybę.
Kaip pasinaudoti augalų poveikiu?
- Norėdami pagerinti sveikatą ir sumažinti nuovargį bei stresą, 40 kvadratinių metrų plote auginkite bent vieną didelį augalą (20 cm skersmens vazone ar didesniame).
- Idealiausia, kad 10 kvadratinių metrų stovėtų šeši skirtingo dydžio ir rūšių augalai. Taip pat sakoma, kad vienam žmogui reikia 3 skirtingų augalų.
- Laikykite kambarinius augalus arčiau tų vietų, kur dažniausiai sėdite ar gulite – taip aplink Jus bus švaresnis oras.
- Liesdamas švelnius ir lygius augalus žmogus nurimsta, todėl nebijokite fizinio kontakto su augalais – jų paliesti, paglostyti.
- Norėdami nurimti – apie nieką negalvokite, tiesiog žiūrėkite į jums patinkantį augalą tol, kol pajusite ramybę, grįš optimizmo ir stabilumo jausmas.
- Naminiai augalai mažina elektros prietaisų sukeltą taršą, todėl netoli jų laikykite vazonines gėles (žinoma, paisydami saugumo reikalavimų).
Augalų smegenys
Michaelo Pollano straipsnyje „Protingasis augalas“ („The Intelligent Plant“) aprašomas naujas mokslininkų požiūris į augalus. Vienas jų, Stefano Mancuso teigia, kad dauguma stebinančių augalų gebėjimų yra susijusių su jų įsišaknijusia būtimi.
Sėslus gyvenimo būdas reikalauja lankstaus prisitaikymo prie kintančių aplinkos sąlygų. Gerai išvystytas jutiminis aparatas leidžia augalams surasti maisto ir pajausti grėsmę. Augalai išsiugdė 15–20 skirtingų pojūčių, atitinkančių penkis mūsų jutimus:
Uoslė. Augalai jaučia ir atsako į chemikalus ore ar jų organizmuose.
Rega. Augalai skirtingai reaguoja į įvairius šviesos bangų ilgius, kaip ir į šešėlį.
Lytėjimas. Šaknis „žino“, kada atsiremia į kietą objektą.
Klausa. Neseniai Heidi Appel, chemikė ekologė Misūrio universitete eksperimento metu atrado, kad jai paleidus įrašą su vikšrinio traktoriaus, „šlamščiančio“ augalo lapus, garsais, šalia esančio augalo genetinis mechanizmas pradėjo gaminti apsauginius chemikalus.
S. Mancuso laboratorijoje atlikto eksperimento metu atrasta, kad augalo šaknys driekiasi link užkasto vamzdžio, kuriuo teka vanduo, nors vamzdžio paviršius buvo sausas, kas leidžia manyti, kad augalai kažkaip girdi tekančio vandens garsą.
Jutiminiai augalų šaknų gebėjimai stebino dar Charlesą Darwiną, kuris vėlyvaisiais savo gyvenimo metais ypač susidomėjo augalais ir kartu su savo sūnumi Franciu atliko daug įdomių eksperimentų, daugumą jų – su augalų šaknimis. Eksperimentai rodė augalų jautrumą šviesai, drėgmei, svorio jėgai, spaudimui ir dar keletui aplinkos kokybės rodiklių, kurie leido augalų šaknims įvertinti palankiausią augimo kryptį. Savo 1880 m. knygoje „Augalų judėjimo galia“ („The Power of Movement in Plants“) Ch. Darwinas rašė apie ypatingus augalų šaknų gebėjimus, leidžiančius sugretinti augalų šaknis su mūsų smegenimis.
Augalai turi elektros ir cheminių signalų sistemas, taip pat jie gali turėti atmintį ir demonstruoti sąmoningą elgesį. Monika Gagliano, evoliucinės ekologijos docentė Vakarų Australijos universitete atliko tyrimus su augalu Mimosa pudica, mesdama augalo vazoną iš maždaug 15 cm aukščio ant vatos pagrindo, bandydama sukelti „krūpčiojimo“ atsaką. Po keleto tokių bandymų augalas, pajutęs, kad nėra tikro pavojaus, nustojo reaguoti į tokį elgesį. M. Gagliano sugretina šio tyrimo rezultatus su augalo gebėjimu išmokti, turėti atmintį.
Nors augalai neturi nervinių ląstelių, tačiau gamina chemikalus (dopaminą, seratoniną ir kt.), kuriuos žmonių smegenys naudoja elektros signalams – impulsams perduoti.
Auginti dar antikos laikais
Naminių augalų auginimas siekia antikinius laikus. Pompėjos griuvėsiuose tyrinėtojai rado ne tik išlikusių žmonių palaikų ir namų liekanų, bet ir molinių indų su gėlių ir kitų augalų likučiais.
Manoma, kad Babilono imperatorius Nabuchodonosaras buvo vienas iš pirmųjų sukultūrinęs augalus, pastatęs savo žmonai Kabančiuosius Babilono sodus, taip bandydamas sumažinti jos namų ilgesį.
Labiausiai paplitę naminiai augalai kilę iš tropikų. Tropikų augalai lengvai prisitaiko prie šiltų auginimo sąlygų, leidžiančių vešėti ir augti šaltojo sezono metu.
Vidaus šildymo vystymasis kambariniams augalams plisti padarė didelę įtaką. Tik pagalvokite – iki XIX a. didžioji dalis namų buvo per tamsūs ir per šalti augalams. Technologijos amžius tai pakeitė: geresnės kokybės stiklo langai leido patekti daugiau saulės šviesos, centrinis šildymas pakėlė vidutinę patalpų temperatūrą, dėl to buvo galima pradėti auginti reiklius šilumai augalus. Tiesa, augalams, kuriems žiemą reikia vėsesnio periodo, pavyzdžiui, mirtai, kambariuose žiemą per šilta.
