Šis vaisius buvo puikus desertas jo sesers gimtadienio šventėje. Liną ši istorija visada žavėjo.

‘Kiemintai’

Šių metų pradžioje viename socialiniame tinkle L. Narvydienė pamatė diskusiją apie arbūzų auginimą Lietuvoje. Paieškojusi informacijos internete sužinojo, kad kai kurios arbūzų veislės puikiai auga ir mūsų šalies sąlygomis – tiek lauke, tiek ir šiltnamyje. Pasitarusi su vyru, nusprendė ir pati pabandyti auginti šiuos egzotiškus vaisius.

Visų pirma Lina norėjo įsigyti K. Nedzvecko išvestos lietuviškos arbūzų veislės ‘Kiemintai’ sėklų.

Ši veislė taip pat turi ir antrą pavadinimą, kuris daug populiaresnis tarp augintojų – ‘Sniegiai’. Vienais metais K. Nedzveckui šios veislės daigus užsnigo, ir jis jau manė, kad augalai žuvo, bet sniegui nutirpus paaiškėjo, kad jie sveiki. Taip ir gavo antrąjį vardą, kuris liudija apie šių arbūzų ištvermę. K. Nedzvecko ūkį paveldėjo ir jo darbus tęsia dukterėčia Vita Nedzveckaitė.

Deja, gauti ‘Kiemintų’ sėklų Linai buvo kiek sudėtinga, nes ši veislė oficialiai nepatvirtinta, todėl parduotuvėse jų nusipirkti neįmanoma.

Laimei, sėklomis dalijasi arbūzus ‘Kiemintai’ auginantys žmonės. Dalį sėklų gavo dovanų, dalį išmainė į gėlių sėklas. Taip pat parduotuvėje įsigijo dar penkias arbūzų veisles – ‘Jasonik’, ‘Zloto Wolicy’, ‘Red Star’, ‘Rosario’, ‘Prodiuser’.

Daiginimas

Sėklas pradėjo daiginti balandžio 17 d. Tam, kad sėklos greičiau sudygtų, parą jas mirkė šiltame vandenyje, vėliau, susukusi į drėgną audeklą, daigino šiltoje vietoje. Sudygusias sėklas po vieną sėjo į 1,4 litro talpos vazonėlius. Kai vazonėliuose pasirodė daigeliai, augalus perkėlė į šviesią ir vėsią patalpą, kad arbūzų daigai augtų stiprūs ir nestyptų.

Daigų auginimas

Arbūzų daigus rekomenduojama vazonėliuose auginti ne ilgiau kaip vieną mėnesį, o į nuolatinę vietą juos galima sodinti, kai nebėra šalnų pavojaus. Lina pirmuosius daigus į lauką pasodino gegužės 20 d., o visus likusius – paskutinėmis gegužės dienomis. Iki arbūzams pradedant žydėti (maždaug birželio viduryje), augalus saugojo nuo šalčio – dengė juos balta daržo plėvele.

Darže užaugo septyni arbūzų daigai: po vieną veislių ‘Prodiuser’ ir ‘Red Star’ veislės daigą ir penki ‘Kiemintai’. Pirmieji du daigai augo labai sunkiai, o štai veislė ‘Kiemintai’ tikrai džiugino ir stebino, kad net tokiomis nepalankiomis sąlygomis šią vasarą pakankamai gerai augo, žydėjo ir mezgė vaisius. Šiemet vienam augalui moteris leido auginti tik vieną vaisių, o visas kitas užuomazgas nuskynė.

Auginimo sunkumai

Kadangi arbūzus Lina augina pirmą kartą, tad susidūrė su nemažai sunkumų, ir pati prisipažįsta, kad klaidų neišvengė.

Visų pirma, arbūzų daigus augino bute, kurio visi langai orientuoti į šiaurinę pusę. Daigams labai trūko šviesos, todėl nuo gegužės 1 d. juos kasdien nešdavo į lauką, kad nepradėtų stypti. Moteris sako, kad viena didžiausių padarytų klaidų – auginti arbūzus priemolyje. „Nors arbūzai darže po truputį auga, bet manau, kad lengvoje priesmėlio dirvoje arba paaukštintose lysvėse sulaukčiau daug geresnio derliaus. Kita klaida – prieš sodindama arbūzų daigus į nuolatinę vietą, nepatikrinau, ar dirvoje nėra spragšių lervų. Šie kenkėjai sunaikino beveik viską: iš 30 daigų išsaugoti pavyko tik 6“, – apgailestavo Lina.

Eksperimentas: sėti į lysvę

Lina atliko ir dar vieną eksperimentą – gegužės viduryje pabandė daigus sėti tiesiai į dirvą. Sėjo šešių skirtingų veislių arbūzų sėklas ir dengė 5 litrų talpos buteliais su nupjautais dugnais.

„Iš pradžių arbūzai augo puikiai, bet po dviejų savaičių jie pradėjo nykti, nes nepatiko ta nuolatinė drėgmė butelio viduje. Iš sėtų tiesiai į dirvą išgyveno tik vienas daigas ir tas pats auga labai sunkiai. Taip pat tenka pripažinti, kad šie metai labai nepalankūs arbūzams auginti. Pavasaris buvo ilgas ir šaltas, vasara labai lietinga, trūksta saulėtų ir šiltų dienų. Dėl per didelės drėgmės visi arbūzų daigai kenčia nuo miltligės“, – patirtimi dalijosi L. Narvydienė.

Pirmasis derlius

Pirmąjį arbūzą ‘Kiemintai’, kuris žydėjo ir užsimezgė dar prieš Jonines, Lina skynė rugpjūčio 19 d. Na o likusius 4, kurie užsimezgė liepos viduryje, ragaus rugsėjo mėnesį.

Moteris dalijasi patyrimais: „Nemeluosiu, įspūdžiai labai skirtingi. Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, kad mano sunkioje molingoje žemėje šita egzotika vis dėlto sugebėjo užaugti ir sunokti, iš kitos pusės norėtųsi didesnio svorio bei ypatingesnio skonio (jaunatviškas maksimalizmas).“

Nors arbūzas užaugo gan mažiukas – 1986 g, skaičiai svarstyklių ekranėlyje arbūzo augintoją maloniai nustebino, nes tai – Linos gimimo metai.

„Užsiaugintas vaisius saldus ir sultingas, ypač kvapnus – tokio aromatingo arbūzo dar nėra tekę valgyti. Nustebino, kad net ta balta dalis prie žievės saldi ir visai nekieta. Nors arbūzo minkštimui trūko raudonumo, jo skonis buvo geras. Aš manau, kad prieš valgant arbūzą reikėjo jį atšaldyti, tuomet būtų geriau atsiskleidęs vaisiaus skonis. Iš esmės rezultatu esu labai patenkinta ir degu noru kitais metais vėl auginti arbūzus – didesniame plote ir gerokai daugiau“, – įspūdžiais dalijosi Lina.

Geltonasis arbūzas

Marina Tamošaitienė, gyvenanti Klaipėdoje, nusprendė užsiauginti arbūzų pati, bet žinių, kaip tai daryti, neturėjo, todėl informacijos susirado internete.

„Socialiniame tinkle radau grupę, kurioje patirtimi dalijasi patyrę augintojai ir mėgėjai. Prekybos centre mane sudomino ‘Janosik’ veislės arbūzų sėklų pakuotė, ant kurios buvo nufotografuotas perpjautas arbūzas geltonu minkštimu. Pagalvojau, kad būtų nuostabu, jei šis gražuolis užaugtų ir mano kieme“, – prisimena Marina.

Visas pakuotėje esančias sėklas moteris pasėjo į plastikinius, dešimties centimetrų skersmens vazonėlius: po vieną sėklą į vazonėlį, pripildytą universalaus substrato daržovėms. Indelius sustatė ant rytinių palangių. Laistė saikingai: jei dienos buvo saulėtos – du kartus per savaitę, jei ne – vieną kartą.

Iš visų sėklų, buvusių pakuotėje, sudygo, deja, tik viena. „Gal dariau ką nors ne taip? Nenuliūdau ir nusprendžiau, kad su klimato išdaigomis nerizikuosiu ir šį sodinuką pasisodinsiu šiltnamyje“, – patirtimi dalijosi Marina.

Laistė pagal grafiką, pritaikytą pomidorams: vieną kartą po vieną litrą kas 7–10 dienų. Augant arbūzui moteris pamatė, kad jis labai plečiasi, greitai auga ir gali užimti daug vietos.

„Reikėjo kažką daryti. Vėl pagelbėjo internetas: perskaičiau, kad arbūzus galima pririšti kaip pomidorus, kad jie neužimtų daug vietos. Aš taip ir padariau. Kad uogos nenukristų nuo vaiskočio, iškirpau iš senos užuolaidos kvadrato formos gabalą, atsargiai apgaubiau uogas ir pririšau prie šiltnamio konstrukcijos“, – prisimena arbūzų augintoja.

Marina pasinaudojo moliūgų augintojų patarimais: jei norite, kad vaisius būtų didesnis, ant sodinuko reikia palikti po du ar tris vaisius. Moteris leido užmegzti tris uogas, o kitus žiedus nuskabydavo.

Rugpjūčio 20 d. Marina nuskynė pirmąjį arbūzą, pasvėrė ir nustebo, nes jis svėrė net 4 068 g. „Perpjovus atrodė įspūdingai: ryškios geltonos spalvos, sėklų labai nedaug. Ragaujant visos šeimos nuomonė sutapo: jis buvo labai sultingas ir saldus“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Pasidalijusi nuotrauka socialiniame tinkle Marina sulaukė patarimo skabyti šoninius ūglius, kad uogos augtų stambesnės. Kitais metais nusprendė būtinai taip daryti.

Marina prieš skindama suabejojo, ar arbūzas jau sunokęs, nes jo vaiskotis buvo dar žalias. Šeimyna, prieš skindama vaisių, vadovavosi „patuksenimo“ metodu. Kai garsas stuksenant į arbūzą buvo duslus, jį nuskynė. Marina sako, kad kitąkart būtinai pasinaudos patarimu laukti, kol vaiskotis sudžius, tik tada skins. „Aš pati užsikrėčiau arbūzų auginimu ir kitais metais būtinai išbandysiu kitas veisles. O augintojams patariu: auginkite, eksperimentuokite, rizikuokite!“ – džiūgauja moteris.