Bendrosios taisyklės
Prieš aptardami konkrečių daržovių saugojimo sąlygas, prisiminkime nuo ko priklauso jo laikas ir gero skonio išlikimas.
1. Tinkamai paruoškite saugyklas. Dažniausiai daržovės keliauja į rūsius, todėl suskubkite juos išvalyti – nepalikite pernykščio derliaus likučių, šiukšlių. Jei oras suplėkęs, ant sienų ir lubų kaupiasi kondensatas, vadinasi, drėgmė yra pernelyg didelė. Rūsį gerai išvėdinkite, nubaltinkite gesintomis kalkėmis – jos ne tik sumažins drėgmę, bet ir dezinfekuos. Į dėžę ar kibirą įpilkite stambios druskos – ji absorbuoja drėgmę ir oras tampa sausesnis. Rūsiuose, saugyklose susidaro palankios sąlygos grybeliui, pelėsiams, puviniams, kitiems mikroorganizmams vystytis, todėl dezinfekcija labai svarbi.
Nukenksminti reikia ir dėžes, lentynas. Jei įmanoma, išneškite jas į lauką, nušveiskite šepečiu, nuplaukite muilo tirpalu, išdžiovinkite saulėje. Pritvirtintas dėžes, lentynas apdorokite vario sulfato tirpalu. Apipuvusias, supelijusias lentas pakaitinkite lietlempe (nepadekite!) arba pakeiskite naujomis.
Išvalę, dezinfekavę, išvėdinę rūsį apžiūrėkite, ar nėra plyšių, pro kuriuos gali patekti graužikai – rudenį pelės ir žiurkės ieško patalpų žiemoti, o jei dar ir maisto yra, tikrai neatsiginsite. Plyšius, skyles užbetonuokite, vėdinimo angas uždenkite tankiu metaliniu tinkleliu.
2. Kruopščiai atrinkite daržoves. Ankstyvų veislių derlių rekomenduojama suvartoti greitai – jis nėra tinkamas ilgiau saugoti. Svarbu, kad sandėliuotinos daržovės būtų nuimtos subrendusios. Pernokusios ir nepakankamai užaugusios laikosi prasčiau. Iš nesubrendusių išgaruoja daugiau vandens, nes luobelė dar nebūna sutvirtėjusi. Įtakos turi ir dydis: atrinkite vienodo ar panašaus dydžio, vidutinio svorio daržoves – didelės sukaupia per daug vandens ir sensta greičiau, o mažos nėra gerai fiziologiškai išsivysčiusios. Keistos, netipiškos formos, ligų, kenkėjų ir mechaniškai pažeistas dėkite į greitesnio vartojimo krepšelį. Įtakos derliaus likimui turi ir sėjomainos laikymasis, tręšimas, kiti atskiroms rūšims priimtini agrotechnikos reikalavimai.
Ar verta saugoti gūžinius kopūstus?
Sandėliuoti gūžinius kopūstus nėra lengva užduotis, bet įmanoma. Svarbu pasirinkti tinkamas veisles. Skaitykite ant pakelių pateikiamą informaciją – vėlyvi ir vidutinio vėlyvumo gūžiniai kopūstai tinkami saugoti, bet ne visos veislės išsilaiko vienodai ilgai. Tai priklauso nuo gūžės ramybės būsenos, kuri svyruoja nuo 40 iki 140 dienų. Gaila, bet sėklų pardavėjai informacijos apie gūžių ramybės periodą neteikia. Pasibaigus ramybės periodui, pradeda augti viršūnės pumpurai – tokius reikia kuo greičiau suvartoti.
Didelę įtaką kopūstų kokybei turi auginimo sąlygos, ypač tręšimas. Kai per daug azoto, nusilpsta šių daržovių imunitetas ligoms, gūžės ima trūkinėti. Kalis pagreitina brendimą ir padidina atsparumą tiek ligoms, tiek mechaniniams pažeidimams. Kopūstai laikosi prasčiau, kai ruduo lietingas ar laistoma nereguliariai – lapų ląstelių sienelės būna plonesnės ir neatsparios mikroorganizmams.
Kopūstai atsparūs žemai temperatūrai, bet sandėliavimo patalpose geriau palaikyti 0 °C ir 90–95 proc. santykinį oro drėgnį. Kai drėgnis mažesnis (70–80 proc.), apdžiūva viršutiniai lapai, apsaugodami vidinius nuo džiūvimo ir gedimo, todėl, kai kurių daržininkų nuomone, sausesnė patalpa tinka labiau.
Vidutinio vėlyvumo kopūstų derlius imamas rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, vėlyvųjų – spalio mėnesį. Gūžės nuvalomos iki glaudžiai dengiančių lapų, paliekant 3 cm ilgio kotus (jei laikysite lentynoje). Kuo jos sunkesnės ir kietesnės, tuo geriau laikosi, todėl sveriančių mažiau nei 600 g, minkštų ir sutrūkinėjusių saugoti neverta.
Kokybiškos, švarios gūžės dedamos į lentynas kotais į viršų arba pakabinamos už šaknų.
Bulvės – duona kasdieninė
Bulvės – populiariausios daržovės, o daugeliui – duona kasdieninė. Būtent jos saugykloje užima daugiausia vietos. Jei labai šilta, bulvės apvysta, suminkštėja ir anksčiau sudygsta. Krentanti šviesa skatina solanino susidarymą, ir gumbai pažaliuoja, todėl saugykloje turi būti tamsu. Nereikia pamiršti, kad nuodingos medžiagos kaupiasi ir apipuvusiose, sudygusiose bulvėse, ypač ilgai saugomose, – pavasarį nevartokite jų su lupenomis. Kenkia ir pernelyg didelė drėgmė, nes sukelia puvinį. Bulvėms ruoškite tamsią patalpą, kur laikosi 80–85 proc. santykinis oro drėgnis, o temperatūra yra 2–4 °C.
Prieš sandėliavimą gumbus gerai išdžiovinkite pavėsyje (jokiu būdu ne saulėje!), paskleidę ne storesniu kaip 20 cm sluoksniu.
Bulvės rūsyje ar kitoje tinkamos temperatūros ir drėgmės patalpoje pilamos į ne aukštesnius kaip 1 m aruodus. Geresnis variantas – 0,8–1 m aukščio mediniai konteineriai (tarp lentų paliekami nedideli tarpai). Jie pastatomi ant plytų ar kitokio pagrindo, maždaug 15 cm nuo žemės. Tarp konteinerio ir sienos paliekamas 20–30 cm tarpas. Drėgname rūsyje bulvės mažiau pūva, jei būna susluoksniuotos su medžių pjuvenomis, durpėmis. Padeda ir džiovinti šermukšnių, krienų lapai – jie išskiria fitoncidus, apsaugančius nuo ligų plitimo.
Nedaužykite burokėlių
Tinkamiausia temperatūra burokėliams yra 2–3 °C, o santykinis oro drėgnis – 85–95 proc. Juos nuraukite iki didesnių šalnų. Prieš sandėliavimą kruopščiai nuvalykite žemę. Tik nenaudokite peilio ir gumbų nedaužykite vieno į kitą – aštrūs įrankiai ir smūgiai gali pažeisti luobelę, todėl atsivertų kelias ligoms plisti. Aštriu peiliu nupjaunami lapkočiai, paliekant ne ilgesnius kaip 2 cm galus. Dvi paras šakniavaisius laikykite lauke, pavėsyje, vėjo gerai perpučiamoje vietoje.
Burokėlius sudėkite į medines dėžes. Jos turėtų sverti ne daugiau kaip 20 kg.
Morkoms reikia drėgno smėlio
Sandėliuojamų morkų kokybė labai priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Ilgam laikymui patariama rinktis vėlyvąsias ir vidutinio vėlyvumo veisles. Morkos raunamos sausu oru, kol nepažeidė rudeninės šalnos. Jei ruduo ilgas, neskubėkite – vertingos medžiagos šakniavaisiuose kaupiasi iki paskutinės brendimo dienos. Nuvalomi žemės likučiai. Palei pat šakniavaisius nupjaunami lapkočiai (pagulėję su lapais netenka daug drėgmės), dieną padžiovinami pridengti orui laidžiu audiniu. Optimalios sandėliavimo sąlygos yra tokios pat kaip bulvėms. Patogu naudoti mažesnes dėžes, į kurias telpa 15–18 kg šakniavaisių. Gerai sluoksniuoti su pjuvenomis, drėgnu smėliu.
Kai kurie daržininkai tvirtina, kad geriausiai morkos išsilaiko molio tyrėje. Jei turite laiko ar sandėliavimo sąlygos ne itin palankios, išbandykite ir šį būdą. Imamas 10 l talpos kibiras ir iki pusės pridedamas molio. Įpilama 5 l vandens ir gerai išmaišius paliekama 12 valandų. Tada vandens pripildoma iki kibiro kraštų ir, vėl gerai išmaišius, laikoma parą. Molio tyrė turi būti grietinės tirštumo. Į medinę dėžę įklojamas polietilenas, gražiai keliomis eilėmis sudedamos morkos ir užpilamos molio tyre. Molis tarsi užkonservuoja jas – šio būdo šalininkai tvirtina, kad skanios, lyg ką tik iš lysvės parsineštos ir ligų nepažeistos išsilaiko iki kitų metų derliaus.
