Patrauklios, kai žydi ir dera

Šios avietės nereiklios dirvai. Kereliai išauga tik 30–60 cm aukščio. Jie tankūs, labiau rutuliškos formos. Stiebai, šakelės, lapkočiai ir žiedstiebiai apžėlę dygliukais. Žiedai dideli, gražūs, balti.

Augalai derėti pradeda rugpjūtį. Tada derlius gausiausias. Stambios blizgančios, rutuliškos ryškiai raudonos uogos subręsta ant pirmamečių ir žydėjusių stiebų. Prisirpusias pavienes galima skinti net iki rudens, nes šios avietės dera iki šalnų. Kai kurių veislių uogos tamsiai vyšninės, oranžinės ar net gintaro geltonumo. Vaisius – sudėtinis. Jį sudaro plonu sluoksniu išsidėstę mažyčiai vaisiai, kurių kiekvieno viduje – po sėklytę. Uogos „tupi“ ant didelių baltų žiedsosčių.

Stabdykite neribotą plitimą

  • Žemuogines avietes dauginti labai paprasta. Anksti pavasarį arba rudenį reikia padalinti iškastus kerus ir išskirsčius pasodinti naujoje vietoje.
  • Kad žemuoginės avietės kiekvienais metais gausiai derėtų žiemai, jas patartina pridengti, nes labai šaltą besniegę žiemą dalis gali tiesiog iššalti.
  • Įdomiai atrodo šių aviečių gyvatvorės. Jos žemos, tankios, kai žydi – patrauklios žiedais, o vėliau ryškiomis uogomis. Deja, žemuoginės avietės nėra visžalės, todėl jas, kaip ir kitus žolinius augalus, pakanda šalnos. Tad vėlyvesnį rudenį gyvatvorės nelieka nė kvapo. Naujų augalų teks laukti iki pavasario.
  • Dėl didelių baltų ar gelsvų žiedų šias avietes galima auginti sode kaip labai patrauklius ir dekoratyvius augalus. Jos labai tinka statiems šlaitams sutvirtinti.
  • Žemuoginės avietės ekspansyvios. Jei jų nepristabdysite, greitai landžiais šakniastiebiais išplis po visą sodą. Daugelis augintojų sodina kerelius į didelius vazonus, statines arba lysves ir iš visų pusių atskiria, pavyzdžiui, senu linoleumu, kuris įkasamas iki 0,5 m gylio. Nenaudokite plėvelės, kad ir storesnės, nes šakniastiebiai sėkmingai ją pramuš ir augs toliau.
  • Kai kurie augintojai juokauja, kad žemuoginės avietės daug džiaugsmo suteikė du kartus: pirmąjį – kai jų įsigijo, pasodino ir nuskynė pirmą uogų derlių, o antrąją – kai jas, netikėtai atsiradusias kitame sodo gale, pavyko išnaikinti, nes darbas nebuvo lengvas.

Kinijoje šios avietės laikomos daržovėmis

Vis dėlto žemuogines avietes mūsų sodininkai mėgsta, nes jos uogas veda tarp vasaros pradžioje baigusių derėti remontantinių aviečių ir dar tik rudenį derėsiančių kultūrinių aviečių. Nuskintą derlių reikia tuojau pat suvartoti. Uogos netransportabilios, todėl jų retai pamatysi parduotuvių lentynose ar turguje.

Žemuoginių aviečių maistinė vertė nedidelė, nes jos nėra tokios saldžios kaip mums įprastos sodo avietės, be to, specifinio skonio. Kinijoje šie augalai labai mėgiami ir laikomi daržovėmis. Ten jų uogų dedama į kai kurių daržovių salotas.

Salotos labai paprastos. Susmulkinkite kibirėlį nuo majonezo žemuoginių aviečių, du pomidorus, nedidelį svogūną ir viską sumaišykite. Pagal skonį įberkite druskos, maltų juodųjų pipirų, žalumynų ir užpilkite trupučiu alyvuogių aliejaus. Salotos paruoštos. Kartais žemuoginių aviečių šeimininkės deda į lečio.

Žemuoginės avietės „pasas“

  • Augalo aukštis: 30–60 cm.
  • Dauginimas: kero dalimis, šakniastiebiais.
  • Dauginimo laikas: pavasaris, ruduo.
  • Žydėjimo laikas: Birželis–liepa.
  • Uogų spalva: ryškiai raudona, tamsiai vyšninė, oranžinė, gintaro geltonumo.
  • Derėjimo laikas: nuo rugpjūčio iki šalnų.
  • Kitos pastabos: labai plinta, todėl būtina riboti šakniastiebių augimą.