Galbūt jums atrodo, kad buityje nešvariausias dalykas yra tualeto sėdynė? Toli gražu, rašoma healthy-holistic-living.com.
Perdėtai švarinantis gali nusilpti imunitetas, sutrinka žarnyno veikla, padidėja alergijos rizika, bet jei namuose daug bakterijų, taip pat yra pagrindo nerimauti. Apie 65 proc. peršalimo ligų, 50 proc. diarėjos atvejų ir iki 80 proc. apsinuodijimų maistu priežastys slypi namuose,o jų sukėlėjai – kasdien naudojami daiktai.
1. Indų šluostės ir kempinėlės
Daiktai, kuriais plaunate indus, iš tiesų gali dar labiau juos sutepti. Vieno tyrimu metu mokslininkai pamatė, kad šešiuose kvadratiniuose centimetruose indų šluostės yra milijonas bakterijų, o tame pačiame indų kempinėlės plote – 10 mln. baterijų, tad šie daiktai yra 200 000 kartų nešvaresni už tualeto sėdynę.
Kitas JAV atliktas tyrimas parodė, kad 7 proc. virtuvinių rankšluosčių buvo užkrėsti MRSA – antibiotikams atsparia bakterija, 89 proc. buvo su išmatose randama bakterija, o 25 proc. – su e. coli bakterija.
Kad nesikauptų bakterijos, kempinėles, virtuvės rankšluosčius ir šluostes kasdien išplaukite karštame vandenyje. Kempines galima 2 min. pakaitinti mikrobangų krosnelėje, kad žūtų bakterijos. Rankšluosčius, šluostes visada išdžiovinkite – sausoje aplinkoje bakterijos gali išgyventi tik kelias valandas.
2. Kiti valymo prietaisai
Tyrimai parodė – ant 50 proc. siurblių šepetėlių buvo išmatose esančios bakterijos, ant 13 proc. – e. coli bakterijos. Šiuo šepetėlius, taip pat ir grindų šepečius, skudurus, dulkių šluostes ir šluoteles reikia reguliariai plauti arba keisti. Kad indaplovėje ir skalbimo mašinoje neknibždėtų mikrobų, kas mėnesį šiuos prietaisu būtina išvalyti.
3. Vonios rankšluosčiai
Negyvos odos ląstelės, drėgmė – puiki terpė daugintis bakterijoms, todėl virtuvės rankšluosčiai – puiki terpė daugintis mikrobams. Jei rankšluosčiai bendri, visi šeimos nariai gali vienas nuo kito užsikrėsti kokia nors infekcija.
Higienos sumetimais, vonios rankšluosčius reikia keisti kas tris dienas. Skalbdami vietoje minkštiklio įpilkite acto – jis šalina kvapus, rankšluosčiai geriau sugers vandenį.
4. Pjaustymo lentos
Vidutiniškai ant pjaustymo lentos yra 200 proc. daugiau išmatose esančios bakterijos nei ant klozeto sėdynės. Patartina turėti atskiras lentas pjaustyti mėsai, daržovėms. Po kiekvieno naudojimo pjaustymo lentą reikia nuplauti karštu vandeniu ir plovikliu.
Kokią pjaustymo lentą rinkite – medinę ar plastmasinę? Abu variantai geri, jei tik švariai nuplausite. Senose, suskilusiose plastmasinėse pjaustymo lentose daugiau sąlygų daugintis mikrobams, o kietos medinės lentos tvirtesnės, neskyla, taigi ir plyšelių pasislėpti mikrobams mažiau.
Ne mažiau svarbu kruopščiai valyti šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, spinteles – visas vietas, kuriose laikomas maistas.
5. Virtuvės kriauklė
Dėl maisto dalelių ir kempinėlių virtuvės kriauklėje randamas didelis kiekis bakterijų, jų yra visur – tiek kriauklėje, tiek ant kranto ir pan. Virtuvės kriauklėje gali būti apie 500 000 bakterijų, t. y. 1 000 kartų daugiau nei tualete.
Specialistai pataria kartą per dieną išplauti virtuvės kriauklę ir nuplauti kraną su vandeniu, įpylus truputį baliklio. Kas nemėgsta cheminių priemonių, gali pasigaminti mišinį iš arbatmedžio aliejaus, indų ploviklio, vandens ir sodos. Šis mišinys tiek puikiai valo, tiek ir dezinfekuoja.
6. Durų kilimėlis
Kad durų kilimėlis būtų patikima priemonė, kovojant su alergenais namuose, jį reikia reguliariai plauti, valyti su natūraliomis dezinfekavimo priemonėmis. Štai tada kilimėlis atliks savo paskirtį ir sunaikins didžiąją dalį bakterijų.
Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad ant 96 proc. batų padų yra išmatose esančios bakterijos. Kai nusivalote kojas į durų kilimėlį, bakterijos lieka ten. O jei kojų nevalote, parnešate bakterijas namo.
7. Dantų šepetėliai
Įvairios bakterijos, grybeliai ir virusai gal mėnesių mėnesius išbūti ant dantų šepetėlio. Mokslininkai išsiaiškino, kad ant kiekvieno dantų šepetėlio gyvena daugiau nei 100 mln. bakterijų. Jos klesti ir dauginasi tarp drėgnų šepetėlio šerelių ir gali kelti nemenką grėsmę burnos sveikatai.
Išsivalę dantis leiskite dantų šepetėliui gerai išdžiūti. Galima rytui ir vakarui turėti du šepetukus. Reguliariai išplaukite dantų šepetėlius vandenyje su keliais lašais arbatmedžio aliejaus. Dantų šepetėlį keiskite kas tris mėnesius arba dar dažniau, jei norite.
Dar vienas patarimas – vonios kambaryje dantų šepetėlis tegu stovi kuo toliau nuo tualeto. Tyrimai parodė, kad nuleidus vandenį ir neuždengus klozeto dangčio, bakterijos pasklinda 25 cm spinduliu.
8. Makiažo šepetėliai
Pasirodo, 72 proc. moterų niekada neplauna makiažo šepetėlių ir kempinėlių, ant jų kaupiasi nešvarumai ir bakterijos, o nuo jų beria veidą. O jei dar laikote kosmetiką vonios kambaryje, ją reikia laikyti kuo toliau klozeto (žr. ankstesnį punktą).
Kad oda būtų švari, kad jai negrėstų pavojus, kosmetikos šepetėlius ir kempines reikia kartą per savaitę išplauti su soda.
9. Rankinės
Dar vienas kasdien naudojamas daiktas, kuris yra nešvaresnis net už klozeto sėdynę. Taip, tai moteriškos rankinės, ypač odinės.
Trečdalyje moteriškų rankinių buvo rasta išmatų bakterijų, daugiausia – rankinės dugne, taip pat – ant rankenų ir ant tam tikrų daiktų – lūpų dažų, vizitinių kortelių, monetų.
Kad rankinė būtų švari, reguliariai reikia ją iškratyti, iššluostyti. Jokių būdu nedėkite rankinės ant grindų vonios kambaryje ar ant durų kilimėlio.
10. Kavos virimo aparatas
Patikrinus kavos virimo aparatus biuruose, paaiškėjo, kad vandens induose, tirščių skyrelyje, padėkle yra apie 4 mln. pavojingų bakterijų (e. coli, stafilokokų, streptokokų ir kt.) ir pelėsių.
Dar vienas tyrimas parodė, kad kavos aparatuose yra daugiau bakterijų nei vonios kriauklėje ar šunų žaisluose.
11. Šviesos jungikliai
Ant šviesos jungiklio vonioje bakterijų būna ne mažiau nei šiukšlių dėžėje, parodė Bostone atliktas tyrimas.
Manote negerai? Na, tie mikrobai bent jau jūsų ir greičiausiai jūsų nesusargdins. O štai šviesos jungikliai viešbučių kambariuose yra vienos iš labiausiai užterštų viešųjų vietų. Šviesos jungiklį vonioje patartina nuvalyti kartą per savaitę.
12. Nuotolinio valdymo pulteliai
Nuotolinio valdymo pultelius naudoja visi šeimos nariai ir netgi svečiai, taigi jie retai būna švarūs, o gal ir apskritai nebūna. Pirštai su kiekvienu prisilietimu perneša daugybę mikrobų, o šie saugiai nutūpia ir dauginasi tarp mygtukų.
Atlikus patikrinimą ligoninių palatose, paaiškėjo, kad ant nuotolinio valdymo pultelių daugiau bakterijų nei ant bet kokių kitų daiktų palatoje. Pavyzdžiui, bakterijos MRSA rasta tik ant pultelio, ant kitų daiktų palatoje jos nebuvo.
Kas savaitę būtina kruopščiai nuvalyti nuotolinio valdymo pultelius namuose.
13. Telefonai
Ant kiekvieno prietaiso, kurį naudojate 10 val. per dieną, bakterijų yra 10 kartų daugiau nei ant klozeto sėdynės, parodė Arizonos universitete atliktas tyrimas.
Kas gi norėtų glausti prie veido klozeto sėdynę? O mobilųjį telefoną glaudžiame...
Tas pats pasakytina apie nešiojamuosius kompiuterius, planšetinius kompiuterius, kompiuterio klaviatūrą. Visus šiuos prietaisus kasdien reikia nuvalyti drėgna šluoste.
14. Ausinės
Ar naudojate ausines darbo reikalams, ar klausotės muzikos sportuodami klube, jas reikia kruopščiai valyti. Vienas tyrimas parodė, kad dažnai naudojamos ausinės yra puikia terpė bakterijoms, todėl bakterijų ausyse rizika padidėja 86 proc.
Kito tyrimo duomenimis, bakterijų buvo rasta ant 92 proc. į ausis įkišamų ausinių, jei žmonės skolino šių ausinių draugams. Jei šiomis ausinėmis žmonės su niekuo nesidalino, bakterijų rasta tik ant 8 proc. tokių ausinių.
15. Jogos kilimėliai
Sportuoti naudinga, netgi būtina, tik svarbu, kad sporto ar mankštos vieta būtų švari.
Naujo tyrimo duomenimis, ant dviračio sporto klube yra 39 kartus daugiau bakterijų, nei ant plastmasinio padėklo kavinėje. Ant bėgimo takelio yra 74 kartus daugiau bakterijų nei ant krano kriauklėje, o ant svarmenų – 362 kartus daugiau bakterijų nei ant klozeto sėdynės.
Jogos kilimėliai yra nešvaresni už mobiliuosius telefonus ar sėdynes lėktuvuose, nes nuo tiesioginio kontakto su oda bakterijos stipriau dauginasi. Nebloga išeitis – neštis savo jogos kilimėlį. Pasportavus nuvalykite jogos kilimėlį ar prietaisus su vandens, acto ir eterinių aliejų mišiniu, paskui sausai nušluostykite.
16. Automobilis
Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia automobiliuose, tad nieko stebėtino, kad vairo bakterijų yra devynis kartus daugiau nei ant klozeto sėdynės viešajame tualete.
10 proc. vairuotojų, kurie niekada nevalo savo automobilio, patartina įsiklausyti, juo labiau, kad daugelis automobilyje dar ir valgo.
17. Rankos
Rankos – didžiausias bakterijų pernešėjas nuo daikto prie daikto, nuo žmonių ant savęs. Iš tiesų ant kiekvieno žmogaus delnų yra apie 150 rūšių įvairių bakterijų – vienos naudingos, kitos ne.
Įpraskite reguliariai plauti rankas ne tik paglostę šunį ar po mėsos pjaustymo, bet ir prieš dažantis veidą ir prieš einant miegoti. Žmonėms, kurie plauna rankas septynis kartus per dieną, 40 proc. mažesnė peršalimo rizika.
Nepatartina naudoti antibakterinių muilų, nes nėra įrodymų, kad jie tikrai veiksmingi. Be to, juose yra toksiškų elementų, kurie kenksmingi sveikatai.
