Prieš kelias savaites publikavome straipsnį, kuriame lietuvaitės pasisakė, ką jų manymu, vyrai lovoje daro blogai. Straipsnį rasite ČIA. Po atvirų moterų pasisakymų, komentaruose užvirė karšta diskusija, o netrukus redakciją pasiekė „Išlepintų moterų nuvarginto vyro" vardu pasivadinusio skaitytojo laiškas:

„Kodėl vis dar yra moterų manančių, kad vyras oralinį seksą turėtų gauti kaip apdovanojimą - mėgautis juo retai, bet jaustis pelnytai užsitarnavus? Mano žmona oralinėmis glamonėmis tenkina tik kai parnešu namo premiją ar nuperku šeimai kelialapį į SPA. Iki žmonos turėtos draugės elgiasi taip pat - tik mainais į kažką teikdavosi mane pamaloninti burna. Aš gyvulys, ar ką? Suprantu kada veiksmas atliekamas su malonumu, o kada tik iš pareigos. Žinokite oralinis seksas mums nėra prizas ar paslauga, todėl tokią vyrų reketo ir melžimo formą pasilaikykite sau."

Po tokio visą moterų giminę peikiančio laiško 5braškių redakcija negalėjo likti abejinga, todėl kilo daug minčių apie šiuolaikinius vyrų ir moterų santykius paremtus mainais.

Tikrai yra moterų, kurios darydamos oralinį, kažkodėl mano, kad jau vyras turėtų aikčioti iš laimės, neva, kokį malonumą jam darau. Taip mąstyti gali tik moterys, kurios yra senovinio sukirpimo, tai yra, vis dar mano, kad seksas yra „fui, negražu", o glamonėti ir kitaip burna žaisti su vyro peniu, tai „fui, kaka".

Tokios moterys iš tiesų mano, kad orališkai myluodamos vyrą, daro jam nerealią paslaugą, suteikia malonę, už kurią jis mažiausiai du mėnesius turėtų sąžiningai arti namuose, o paprasčiau - atlikti visus žadėtus buities darbus: sutaisyti čiaupą, pakabinti paveikslą, nudažyti šuns būdą, nupjauti žolę...

Oraliniu seksu moteris (tiksliau, dalis jų) atsilygina už kažkokią ypatingą vyro dovaną arba kažką vyrui pažada. Retai kada moteris daro oralinį vien todėl, kad jai pačiai tai patinka, o ne patinka todėl, kad vyrui patinka ar norėtų jam įtikti. Net jei moteriai nepatinka, ji nenorės iškristi iš konteksto ir vis tiek tvirtins, kad oralinis seksas - jėga. Ypač, kai pilna jaunų, žavių, energingų, nesibranginančių panelių, kurios pasiryžusios pasiturintį vyrą pamaloninti už visus jo pinigus.

Žema auklėti vyrą seksu, kaip kokį šunį. Buvai dosnus - tave dosniai orališkai pamylėsiu, nerodai dėmesio - oi, koks blogas berniukas, negausi nieko. Moterys dažnai tuo netgi naudojasi. Tačiau ir vyrai - ne šventieji, žino, kad „mažos dovanėlės trumpina kelią link lovos". Moterys žaidžia, vyrai žaidžia. Kur problema?

Jos nėra, jei vyro ir moters vertybės sutampa. Tačiau, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Vyrai šiais laikais oralinio sekso nebesureikšmina. Dabar „ant bangos" - analinės glamonės. Daugeliui moterų analinis seksas būtent yra tas vadinamasis „fui, kaka" mylėjimosi būdas, kur nederėtų kišti nei pirštų, nei kitų galūnių. Toks mylėjimosi būdas dažai nepriimtinas, net toms kurios nelaiko savęs konservatyviomis ir atsilikusiomis lovos reikaluose.

Vyrui pasitenkinti būdų yra ir daugiau: moteriai tarp krūtų, tarp rankų, pagaliau vagina, burna, rankytės. Tačiau miegamojo flirtas, žaidimai ir visa kita atributika bei tradicijos yra grynai kiekvienos poros reikalas. Vienam vyrui moteris medvilniniais apatiniais atrodys seksualiau už juodais gipiūro nėriniais bei prisegamomis kojinėmis apsitaisiusią gražuolę.

Dėl žaidimo ir eksperimentų - lygiai tas pats. Vienam vyrui vibratorius bus tolygus konkurentas ir užuomina į tai, kad vyras jau moters nepatenkina, jeigu ji jau ieško kitokių „malonumo gaudymo" būdų, o kitas vyras, žiūrėk, dar ir trijų rūšių žaislų moteriai padovanos.

Normalu, kad sekse abu partneriai siekia pasitenkinimo. Tačiau sąlygų, ultimatumų, šantažo ir spekuliacijų intymumu neturėtų būti. Kai seksas tampa preke, yra tik viena santykių forma - prostitucija. Intymumą kuria du žmonės, o ne vienas pildo kito reikalavimų sąrašą, ir atvirkščiai.

Šiandieninėje visuomenėje išsikraipė vertybės. Žmonės ieško vis daugiau būtų geiduliams numalšinti, tačiau instinktus iškėlę aukščiau meilės, jie taip ją nužudo. Problema ne malonumų paieškos. Problema, kad mylimas žmogus, kažkada buvęs visu pasauliu, tarsi susitraukia: jau nebeveža jo/jos kūnas, kvapas, žvilgsnis, netgi intymūs vakaro ar ryto ritualai. Patikrinti, ar jau stovi vyro penis įkišus ranką į kelnaites, yra kažkodėl intymiau nei pažvelgti į jo liūdnas akis ir paklausti: „Kas tave nuliūdino, mielasis? Kas nutiko?".

Gal jau laikas nustoti būti egoistais?