Vyšnioms, ne mažiau nei obelims, reikalingas reguliarus genėjimas. Genėti vyšnias reikia labai atsargiai, griežtai paisyti terminų, vengti didelių pjūvių. Vyšnių vainikas labiau linkęs tankėti nei kitų vaismedžių, supersadovnik.ru.
Manoma, kad stipriai apgenėjus vyšnią, gali kilti lipaplūdis. Taip nėra – nugenėtose vietose gelsvas skystis (lipai) įprastai pasirodo, jei medis serga arba yra nusilpęs, nes pasodintas netinkamomis sąlygomis (pelkėtumas, labai rūgšti dirva, šešėlis).
Vyšnios vainiką reikia pradėti formuoti jau pirmais metais po pasodinimo, neatidėlioti – kuo senesnė ir storesnė pjaunama šakelė, tuo labiau kenčia medis.
Formuojamasis vyšnių genėjimas atliekamas tik pavasarį, o sausas šakeles galima išpjauti visus metus, iš karto, kai tik pastebite (tai sanitarinis genėjimas). Taip apsaugosite vyšnias nuo moniliozės.
Formuojamasis vaismedžių genėjimas
Krūminės vyšnios mezga uogas ant ilgų vienmečių ūglių. Puokštinių šakelių labai mažai, kitą sezoną jos virsta lapaūgliais arba nudžiūva.
Kuo senesnė šakelė, tuo mažiau ji paauga, tuo mažesnis skaičius šoninių ūglių. Na o šakelių storis praktiškai nedidėja, jos nukamba. Tokius ūglius kasmet šalina arba trumpina iki šoninių ūglių, žiūrinčių aukštyn. Nereikėtų atlikti trumpinamojo genėjimo vienmečiams krūminių vyšnių ūgliams.
Krūmų tipo vyšnių genėjimo ypatumai
Tokių vyšnių žiedynpumpuriai susidaro ant puokštinių šakelių, kurių ilgis – 0,5–1,5 cm. Vadinamosios puokštelės centre yra lapelių pumpuras, o iš šonų – žiedynpumpuriai. Ant vidutinio ilgio ūglių (30–40 cm) žiedynpumpurių nedaug.
Puokštinių šakelių gyvavimo laikas – 4–6 metai ar ilgiau, bet mūsų klimato sąlygomis jos dažnai anksti nušąla. Kadangi ant skeletinių šakų per visą ilgį auga šakelės, jos laikui bėgant sustorėja.
Medžiakrūmio tipo vyšnių lapija mažai tankėja, todėl per kasmetinį genėjimą reikia trumpinti šakeles ant dvejų – trejų metų medienos, siekiant pagerinti puokštinių šakelių aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Paralelių šakų lapijoje nereikia. Paliekame jaunesnes, nukreiptas į vidų, o antras nugenėjame.
Abiejų formų vyšnioms iš žiedynpumpurių nesusidaro augliai, todėl vaisius subrandinusios šakelių dalelės nukrenta. Ten, kur buvo žiedynpumpuriai, lieka randai, šakelės nebesišakoja. Skirtumas toks, kad medžiakrūmio tipo vyšnių plikos vietos yra tarp puokštinių šakelių, o krūminių vyšnių – išilgai daugiamečių ūglių.
Formavimo etapai
Medžiakrūmio tipo ir krūminio tipo vyšnių lapijos formavimas beveik nesiskiria. Patogiausia prižiūrėti žemų kamienų (30 – 50 cm) vaiskrūmius. Pirmus 5 – 6 metus po pasodinimo centre reikia palikti nedaugiau nei 8 – 10 pagrindinių šakų medžiakrūmio tipo vyšnioms ir iki 10 – 15 krūminių rūšių vyšnioms.
Medžiakrūmio tipo lapiją pradeda formuoti taip: nutrumpina antrą skeletinių šakų eilę. Nugenėjamos aštrų kampą sudarančios šakos, išsidėsčiusios paraleliai ir augančios šakų lapijos viduje.
Patrumpinami vienmečiai ūgliai, kurių ilgis – daugiau nei 50 cm.
Negalima trumpinti vienmečių ūglių, trumpesnių nei 20 cm – abiejų rūšių vyšnių visi šoniniai pumpurai yra žiediniai. Tokių ūglių tik viršutiniai pumpurai yra skatinantys augimą – juos nupjovus ūglys nudžius.
Trumpinti reikia tik 50 – 60 cm ilgio ūglius, nes dauguma jų šoninių pumpurų yra vegetatyviniai. Ant patrumpintų ūglių kitais metais užaugs daug trumpų šakelių su šoniniais žiedynpumpuriais. Ant 30 – 40 cm ilgio ūglių pumpurai užauga grupelėmis – po du – tris, iš kurių vienas – du būna vegetatyviniai ir vienas ar du žiedynpumpuriai. po vaisių užmezgimo tokie ūgliai nenuplinka.
Pageidautina, kad visos vienmetės šakelės būtų 30 – 40 cm ilgio. Tokiu atveju vaisius užmezgusios šakelės nenukris. Tad kol vienmečių ūglių ilgis yra 30 – 40 cm, lapiją tereikia praretinti – pašalinti aplūžusias, per plonas, į vidų augančias šakeles.
Šakelėms senstant, vienmečių ūglių ilgis sumažėja iki 20 cm ir dar mažiau. Kaip minėta, tada vaisius mezgančios šakelės ima plikti. O tada vaismedžiui reikia nedidelio jauninamojo genėjimo – pašalinti viršutinę šakelių dalį iki stipriai pakilusio vienmečio ūglio.
Tokia procedūra skatina naujų stiprių, optimalaus ilgio šakelių augimą. Nulinkusias šakeles, ypač apatinėje lapijos dalyje, reikia nugenėti, nukreipiant į vertikalų šakojimąsi. Šios taisyklės tinka tiek krūminėms, tiek krūminio tipo vyšnioms.
Ant vyšnių šaknų dažnai susiformuoja ūgliai, kuriuos kasmet reikia nupjauti. Jei jų nepašalinsite, žymiai sumažės derlingumas. Šaknis turinčių vyšnių ūgliai išsaugo rūšinius požymius ir gali būti naudojami sodinukams. Priskiepytų ir šaknis turinčių vaismedžių genėjimas nesiskiria.
