Joje galima paslėpti nemažai virtuvės rakandų. Vieni ją giria kaip mėgstamą svečių susibūrimo vietą, kol stebima, kaip ruošiamas maistas, kiti vadina nenaudingu baldu, tinkamu tik katei gulėti.
Puiki virtuvės priedanga
Dauguma architektų ir interjero dizainerių, kuriančių interjerą šiuolaikiniuose erdviuose namuose, nesikrato virtuvės baldus papildančios salos. Atsižvelgiant į išplanavimą, sala gali būti riba tarp svetainės ir virtuvės, gali net padėti tarsi užmaskuoti virtuvę. Ši atskirai stovinti virtuvės baldų dalis patogi šeimininkei, nes praplečia gaminimo erdvę. Kaip spintelė sukonstruotoje saloje patogu laikyti indus ir smulkią buitinę techniką.
„Populiarėjantis dalykas, išgyvenantis auksines dienas. Virtuvė yra sujungta su svetaine, tad sala ir atskiria svetainę nuo virtuvės, ir tarsi pridengia buitinę dalį“, – teigė architektė Enrika Riaukaitė.
Architektės Eglės Prunskienės nuomone, sala – tarsi šeimos traukos centras.
„Jeigu joje įrengta kriauklė, tai į svečius atsisukusi šeimininkė dar gali ir bendrauti gamindama, kitaip būna nusisukusi į sieną. Svečiai visada būriuojasi aplink salą“, – praktinius pranašumus vardijo architektė.
„Iš visų pusių labai patogu gaminti maistą, šeima ir svečiai gali sėdėti aplink, kol valgiai ruošiami. Tai sužadina apetitą ir fiziologiškai teigiamai veikia žmogaus organizmą“, – antrino architektė Ieva Prunskaitė.
Svajojo nuo vaikystės
Gaminančių maistą patogumui sugalvota virtuvės sala tinka ne visiems. Amerikiečių rašytoja Brie Dyas, pasidalijusi savo patirtimi naudojant virtuvės salą, neslėpė nusivylimo. „Tai, kas buvo mano svajonė, tapo prakeiksmu realybėje“, – teigė moteris.
Internetinio žurnalo „House Beautiful“ straipsnių autorė B. Dyas ilgus metus svajojo turėti erdvią virtuvę: „Visuomet matydavau jos centre išdidžiai riogsančią salą. Ši vizija greičiausiai buvo susijusi su tuo, kad mano pastarieji du butai iš trijų net neturėjo bufeto. O galbūt tai sietina su nuolatine namų remonto dieta, kurios abi su mama buvome priverstos laikytis, kol augau, – rašo ji. – Aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais nebuvo didesnės prabangos nei virtuvė su sala.“
Virtuvės sala tais laikais Amerikoje reprezentavo erdvės prabangą. Ji buvo skirta virti, kepti ir laisvalaikiui leisti.
„Vyliausi, kad vieną dieną ir aš turėsiu pakankamai erdvės, galėsiu iškabinti naujausias kepimo skardas ir keptuves. Įsivaizdavau save, besimėgaujančią taure vyno, besinaudojančią makaronų gaminimo mašinėle, kurią kartą įsigijau užklupta nevaržomo optimizmo.
Mano draugai, susibūrę aplink salą, juoktųsi, tarsi mes vaidintume Nancy Meyers filme, o aš būčiau pati Meryl Streep. Virtuvės sala magiškai paverstų mus pačia geriausia mūsų kopija“, – nežabotomis fantazijomis dalijosi amerikietė.
Sukėlė aibę nepatogumų
„Šias ambicijas realybė užgriuvo tokiu garsu, lyg tuzinas keptuvių būtų nusprūdusios nuo prakeiktos virtuvės salos“, – saviironijos nestokojo B.Dyas. Persikėlusi į naujus apartamentus ir pamačiusi, kiek daug vietos palikta atvirai virtuvei, ji labai apsidžiaugė.
Tepraėjo keletas savaičių ir moteris suprato, kad sala kelia daugiau rūpesčių, nei turėtų.
Visų pirma, salą labai pamėgo jos katė. „Kadangi tai atvira virtuvė, neįmanoma uždaryti durų, kad gyvūnas, dievinantis ir nuosavybe laikantis visus horizontalius paviršius, nelįstų ten“, – apmaudavo B.Dyas.
Be to, sala tapo it magnetas netvarkai.
„Vieną sekundę ji – švari, kitą – nuklota laiškais, bakalėja ir kitomis žlugdančiomis smulkmenomis.
Tai tarsi mokestis už turimą papildomą erdvę: instinktas apkrauti ją griozdais itin stiprus“, – teigė rašytoja.
Moteris atkreipė dėmesį, kad net sutvarkyta virtuvės sala neatrodė tvarkingai: „Dauguma buitinių prietaisų yra sukonstruoti galvojant tik apie fasadinę pusę, tad stovintys ant virtuvės salos jie neatrodo patraukliai, o vietos ant pagrindinių stalviršių trūksta, nes ten įmontuotos viryklė ir praustuvė.“
Net ir tai, kuo džiaugėsi dauguma interjero dizainerių ir namų šeimininkių (kad šis baldas itin patogus priimant svečius), amerikietę nuvylė. Ji virtuvės salą praminė pokalbių slopintoja: „Jei linksminamės ir aš gaminu užkandžius (be abejo, ant salos stalviršio), visi nutyla ir ima stebėti mane. O aš žvelgiu jiems į akis iš kitos salos pusės.
Galiausiai imu vaizduotis esanti Beata, dalyvaujanti TV šou ir rodanti, kaip tinkamai supjaustyti kiaušinį. Kovoju su noru plautis rankas kas penkias sekundes, nes plikomis rankomis dėlioju ožkų pieno sūrį ant krekerių.“
„Bendrai kalbant, tai tėra funkcinės salos problemos. Tai nereiškia, kad nėra buvę puikių salų. Aš vis dar tikiuosi, kad gerai suprojektuota sala atsiras mano būsimuose namuose. Bet šiandien ji – ne man. Nebent jūs esate mano katė“, – šmaikščiai pasakojimą baigė B. Dyas.
