Dažnai manoma, kad ši šventė į mūsų šalį atkeliavo iš vakarų kultūros tradicijų, tačiau atsisveikinimo su nerūpestingumu šventės ištakos siekia net penkis tūkstančius metų prieš mūsų erą, kada Amerika dar net nebuvo atrasta. Pirmosios žinios apie bernvakarius atkeliavo visai ne iš vakarų, o iš dabartinės Graikijos teritorijos, kur Spartos kareiviai vakarienės metu skelbdavo tostus į būsimojo jaunikio sveikatą, o šis pažadėdavo neapleisti savo kompanijonų net ir po vestuvių.
Apie šiuolaikiškus bernvakarius pirmą kartą išgirsta tik XIX amžiaus pabaigoje, kai amerikiečių politikos ir pramogų veikėjo Finėjo Barnumo anūko organizuotas bernvakaris broliui neapsiėjo be moralės policijos įsikišimo: sklandė gandai, kad bernvakaryje turėjo pasirodyti nuoga pilvo šokio šokėja.
Nors įrodymai apie moterų kompanijų susirinkimus taip pat siekia neatmenamus laikus, tačiau šiuolaikiniai mergvakariai atsirado visu šimtmečiu vėliau nei vyriškieji atitikmenys. Pirmieji mergvakariai pradėti švęsti Jungtinėse Amerikos Valstijose tik po seksualinės revoliucijos, prasidėjusios XX amžiaus 7 dešimtmetyje, kurios pasekoje feministinės idėjos pasklido po šalį ir moterys įgavo lygiaverčių partnerių santykiuose statusą.
Pagrindinė vestuvių išvakarių šventės idėja – būsimam jaunikiui ar jaunajai atsisveikinti su ikivedybiniu nerūpestingumu. Toks atsisveikinimas dažnai siejamas su pramogomis ir veiklomis, kuriomis užsiimti draus arba sutuoktinis, arba net pats santuokos sakramentas. Dėl šios priežasties striptizo šokėjai tapo viena pagrindinių , simbolizuojančių paskutinį intymų susidūrimą su kitu vyru ar kita moterimi.
Visgi nevaržomas alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimas bernvakarių ar mergvakarių metu neretai peraugdavo į ne tokias nekaltas veiklas, kurios tapdavo priežastimi ne tik būsimųjų sutuoktinių santykiams pašlyti, bet ir sužadėtuvėms nutrūkti, todėl vis daugiau šalių bernvakarių ir mergvakarių tradicijos įgavo švelnesnes šventimo formas.
Štai Vokietijoje pagrindinė bernvakarių tradicija – įvairiausi kostiumai, kuriais aprengtas jaunikis atlieka draugų iš anksto parengtas šmaikščias užduotis, neretai susijusias su valymo darbais. Anglai ir airiai šią šventę švenčia daugiau nei vieną vakarą: paprastai bernvakaris ar mergvakaris švenčiamas keletą dienų kitoje valstybėje, todėl yra panašesnis į trumpas atostogas draugų kompanijoje nei į atsisveikinimą su vienišiaus (-ės) gyvenimu. Amerikiečiai vis dar laikosi pramogų sostinės Las Vegaso tradicijos: čia atsisveikinimas su vienatve siejamas su prabangiais automobiliais, lošimo automatais ir naktiniais klubais.
Nors lietuviai taip pat nevengia nei persirengimo kostiumais, nei naktinių klubų, tačiau šalyje vis labiau populiarėja aktyviosios pramogos. Vis daugiau būsimų jaunųjų ir jaunikių jėgas išbando irkluodami baidares ar irklentes, vairuodami motociklus, sukdami galvas, kaip ištrūkti iš įvairių pabėgimo kambarių, ar šaudydami kitus šventės dalyvius dažų kamuoliukais, rašoma pranešime spaudai.
„Žmonėms nebeįdomu tiesiog prisigerti persirengus piratais ir šlaistytis gatvėmis. Jiems reikia kažko wow, kažko, ką dar ilgai prisimintų“, – pastebi „BreakRoom“ ir „ZombieBunker“ bendraįkūrėjas Gedas Kučinskas. Iš pradžių G. Kučinskas su bendraminčiais įkūrė kambarį, kuriame užrakinti žmonės turi ištrūkti per tam tikrą laiko tarpą, pasinaudodami kambaryje paslėptomis užuominomis, tačiau bernvakariai ir mergvakariai evoliucionavo tiek, kad, kaip teigia G. Kučinskas, „žemiškomis emocijomis jų buvo nebeįmanoma sudominti: reikėjo kažko antgamtiško, reikėjo zombių“. Taip Lietuvai buvo pasiūlyta dar viena pramoga – „ZombieBunker“.
Zombių bunkeris tarp bernvakarių ir mergvakarių šventikų išpopuliarėjo vos atsiradęs: kitaip nei jau įprastomis tapę aktyviosios pramogos, ši pramoga išsiskyrė savo slaptumu ir mistiškumu. Kad dalyviai patirtų kuo daugiau emocijų, organizatoriai stengiasi kaip įmanoma įslaptinti informaciją apie tai, kas vyksta šios pramogos metu. Kaip teigia Gedas Kučinskas, „kuo mažiau žinoma apie tai, kas laukia, tuo unikaliau pramoga išgyvenama, o unikalumas ir yra tai, ko reikia vis labiau evoliucionuojančiai bernvakarių ir mergvakarių rinkai.“
