Sodininkų bendrijose rūksta sodybų kaminai – sodininkai tvarkosi: sodina, geni, atnaujina vasarnamius ir sklypus. Sodų bendriją „Lagūna“ pasirinkome neatsitiktinai. Joje esančios sodybos ne kartą tituluotos gražiausiai tvarkomomis, o aktyvi bendrijos pirmininkė 2015-aisiais buvo pasiūlyta „Metų kaunietės“ nominacijai.
Sodų bendrija „Lagūna“ sezoną pradėjo nuo visuotinės talkos. Ši tradicija tęsiasi ne vienus metus. Janina Stasiukynienė, pirmininke dirbanti jau 12 metų, sako, kad su kiekvienu sodininku pasisveikina ir aptaria reikalus. Vasarą „Lagūna“, vienijanti 280 sodų, sulaukia svečių net iš Seimo.
„Tada susirenka visa bendruomenė, renginiai neapsieina be lietuviškų patiekalų, muzikos ir poezijos. Vyksta tikras šou“, − sako bendrijos pirmininkė. Sodus supantis dirbtinai suformuotas vandens telkinys žinomas ne vienam kauniečiui – jo skaidrų vandenį „maitina“ daugybė požeminių šaltinių, todėl čia maudytis ne tik saugu, bet ir sveika.
Gražiausia sodyba Lietuvoje
Gražiausios sodybos konkursas Lietuvoje vyksta jau daug metų. Gražiausiai tvarkomo Kauno apskrities sodo konkursą kasmet organizuoja Kauno susivienijimas „Sodai“. J.Stasiukynienė yra komisijos, kurios nustatytus kriterijus turi atitikti sodyba, narė.
Vertinama sodybos architektūra, landšafto dizainas, daržo ir sodo augalų įvairovė, tvarka. „Tokie konkursai anksčiau vykdavo ne tik Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje. 2007 m. SB „Lagūna“ tapo visos Lietuvos gražiausių sodų nugalėtoja. Gaila, kad pasikeitus draugijos pirmininkui konkursai Lietuvos mastu nevyksta jau kelerius metus“, – pasakojo ji.
Gėlyne
Geras gėlininkas stengiasi, kad jo gėlyne visą sezoną žydėtų gėlės. J.Stasiukynienė, daug metų senjorams dėstanti floristikos meną, sako, kad augalus gėlyne reikia sodinti taip, kaip patinka, kiekvienas gali susikurti savo stilių. Gražiausiai atrodo ploteliais susodinti augalai, žydintys skirtingu metu. Ankstyviausi – krokai, scilės, raktažolės, kvapiosios našlaitės, snieguolės, hiacintai ir narcizai.
Tarp jų jau dygsta tulpės, lelijos ir bijūnai. Vasarą sužydės ramunės.
J.Stasiukynienės sode auga daug alyvų veislių. Sodininkė naujų veislių ieškoti keliauja į Rusijoje kasmet vykstančią alyvų žydėjimo šventę. Naujausias jos pirkinys – raudonžiedė alyva „Miss Canada“. Sode jau žydi scilės, raktažolės, narcizai, pirmosios tulpės ir daug įvairių spalvų hiacintų.
„Hiacintus būtina iškasti ir truputį „pakankinti“, tada jie geriau žydi, − pasakojo sodininkė. − Aš hiacintus sodinu į vazonus ir žiemai įkasu į lysves. Jas uždengiu. Pavasarį hiacintus, jau pradėjusius krauti žiedus, su vazonais persodinu į gėlyną. Jei kelerius metus gėles paliekame dirvožemyje, jos nepailsi, blogiau žydi.“ Tulpes sodininkė taip pat persodina jau pradėjusias krauti žiedus – balandžio pradžioje.
Ji tikina, kad gėlėms tai visiškai nekenkia. Jos darželyje auga ir nereikliosios raudonlapės alūnės, įvairių rūšių lelijos. Skiepytas šermukšnis greitai žydės raudonais ir baltais žiedais, raudonai žydėti ruošiasi ir ieva, atvežta iš J.Stasiukynienės tėvų sodybos. Rožiniais žiedais žydi Lietuvoje retai sutinkamos pilnavidurės žibuoklės, labai populiarios Japonijoje ir kitose šalyse.
Kokį medį sodinti?
Ar teko kada girdėti apie šeimos obelį? Pasirodo, tokią obelį privalo pasodinti kiekvienas pradedantysis sodininkas. J.Stasiukynienė sako, kad beveik kiekvienas SB „Lagūna“ sodininkas turi šeimos obelį. Tokiai obeliai skiepyti daug metų buvo kviečiamas specialistas iš Vilniaus. Ant šeimos obels kelios veislės obuolių noksta skirtingu metu. Viename medyje gali būti net 5−6 skirtingos veislės obuoliai – kiekvienam pagal skonį. Kas dar turėtų augti sode?
Būtinai pasodinkite žagarvyšnę, vyšnią, slyvą, raudonųjų ir juodųjų serbentų. Sodininko Alvydo Rudoko sodyboje – daugiau nei 20 įvairių vaismedžių. Vyšnios: „Vytėnų žvaigždė“, „Turgenevka“, „Molodioznaja“, „Pandy“. Žemaūgės obelys: rudeninė „Champion“, žieminė „Ligol“. Beveik visi vaismedžiai yra žemaūgiai. Jų vainikas nedidelis, kamieno aukštis − 40−60 cm. Vietoje vieno aukštaūgio medžio galima pasodinti dešimt skirtingų rūšių ir veislių žemaūgių vaismedžių, derančių skirtingu laiku.
J.Stasiukynienės sodyboje jau žydi geltonžiedės sedulos. Šie augalai yra derlingi: pradėjusios derėti sedulos padovanoja 6−7 kg vaisių, vėliau derlius gali siekti 50 kg. Sedulos vaisiai – tamsiai raudoni stambūs ovalūs sultingi kaulavaisiai su pailgu kauliuku, sveriantys 5−7 g. Vaisių minkštimas yra malonaus saldžiarūgščio skonio.
Ankstyvųjų rūšių vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, vėlyvųjų – rugpjūčio−rugsėjo mėn. Sedulos tinka įvairiems dietiniams produktams gaminti. Jų vaisius galima džiovinti neaukštoje temperatūroje. Dėl pikantiško skonio švieži ir džiovinti vaisiai tinka mėsos patiekalams gardinti. Vaisius galima sūdyti kaip alyvuoges. Iš sedulų verdamos uogienės, džemai, spaudžiamos sultys, ruošiami kompotai ir kiti gėrimai. Lietuvoje derančios veislės: „Butyločnyj“, „Kara – zogal“, „Ispolinskij“.
Savo sodui pritrūksta laiko
Nors pagal specialybę yra statybų specialistė, J.Stasiukynienė aktyviai sodininkauja nuo 1982 m. Ji buvo pasiūlyta į „Metų kaunietė 2015“ kandidačių trisdešimtuką. Pasiūlyme rašoma: „Jau daugybę metų labdaringai slaugo sunkiai savimi galinčius pasirūpinti senolius, savanoriškai puošia bažnyčių vidų savo floristiniais darbais, veda nemokamas floristikos pamokas suaugusiesiems.“ Moteris sako nežinanti, kas ją pasiūlė. Bandė domėtis, bet taip ir nesužinojo. J
i pasakoja, kad daug metų dėsto floristiką Kauno miesto senjorams – dabar turi 20 „Kauno senjorų akademijos“ studentų, kuriuos moko panaudoti gamtoje esančias augalų dalis ir susikurti gražias kompozicijas. „Turiu įvairių veiklų, nenusėdžiu vienoje vietoje. Sode irgi bėgu nuo vieno pakraščio iki kito. Visiems reikia manęs, todėl nelieka laiko savo sodui“, − pasakoja aktyvi moteris.
