Rožių sodinimo laikas
Rožės plikomis šaknimis sodinamos ramybės periodu, todėl geriausia tai daryti rudenį arba ankstyvą pavasarį. Tinkamas metas rudenį - nuo spalio iki kol žemė nėra įšalusi. Jei šiltas ruduo, net lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje dar galima sodinti.
Vieta rožėms
Svarbu parinkti gerą vietą rožėms. Kad rožės gerai augtų ir mažiau sirgtų, parinkime joms tokias sąlygas:
Daugiau saulės;
Pakankamai vėjo (kad nesilaikytų drėgmė);
Rožyno plotis galėtų būti 2 m. Jei prieiti galime iš abiejų pusių, galima ir platesnį , arba dar mažiau, jei pasiekiame tik iš vienos pusės,
Jei šalia medžiai, sodiname per atstumą, kad augalai nekonkuruotų dėl maisto medžiagų ir vandens.
Jei prie rožių norėsime sodinti kitus daugiamečius augalus, visų pirma patariama palaukti, kol rožės įsitvirtins, tada po kokių metų sodinti kitas dekoratyvines gėles ar žoles, kad šios nenustelbtų rožių.
Rožės sodinukas
Geriausia rožes sodinti augintas ne vazonėlyje, o tiesiog grunte. Plikomis šaknimis rožes sodiname rudenį ir ankstyvą pavasarį. Rudenį iki užšąlant gruntui, pavasarį išėjus pašalui.
Į erškėčio sodinuką įskiepijama rožės veislė, o antrųjų metų rudenį sodinukas jau iškasamas ir paruošiamas sodinimui.
Sodinuko viršutinės dalies ir šaknų santykis turi būti panašus. Jei šakelės ilgos, jas pakerpame aštriu sekatoriumi 0,5 cm virš išorinės akutės. Jei šaknys per ilgos, jas sveika taip pat šiek tiek apkarpyti, taip suaktyvinsime prigijimą.
Skiepo vieta yra jautriausia. Jei ši vieta iššąla, rožę nugali erškėtis, tad veislės, kurią pirkote, jau neturėsite. Todėl skiepo vietą sodinant reikės gerokai užkasti – priešingai nei daugelio kitų augalų, kurių šaknies kaklelį turime palikti atvirą.
„Sodinukui drėgmė gyvybiškai svarbi, todėl prieš sodindami tiesiog merkite jį į kibirą su vandeniu (galima kartu su fungicidu arba kalio permanganatu) ir palikite pamirkti 8-10 valandų, - pataria Nijolė Karpavičienė, Lietuvos rožininkų draugijos pirmininkė, - tada eikite namo ir pasiieškokite informacijos, kokiu atstumu rytoj sodinsite rožes“.
Rožės sodinimas
Rožėms tinka molinga, derlinga dirva. Jei reikia pagerinti, dedame komposto. Dažna klaida – sodinant patręšti. Rudenį sodindami rožių netręšiame, nebent į sodinimo duobę įmaišome mikrobiologinių trąšų, vadinamų įsišaknijimo stimuliatoriais. Pavasarį galima saikingai patręšti įmaišant perpuvusio mėšlo, komposto. Rožės pirminė užduotis bus įsitvirtinti, o ne pulti augti.
Reikia iškasti gana gilią duobę, kad po žeme atsidurtų ne tik ir šaknys, bet ir skiepo vieta – užkasta poskiepį net 5-10 cm po žeme. Praktiniam rožių sodinimo seminare, kurį surengė „Geltonas karutis“, dalyviai naudojo paprastą medinę lentelę, su kuria lengva pamatuoti duobės gylį. Rožės sodinukas (virš skiepo vietos) su vielute prikabinamas prie lentelės, o lentelė permetama skersai per duobę. Jei duobėje šaknys užlinksta, reikia kasti gilesnę duobę.
Į duobę gausiai pilama vandens, kai susigeria, ant kauburėlio dedamas sodinukas ir užberiama žemėmis. Apspaudžiame aplink ir lengvai patraukiam rožę į viršų, kad žemės ir šaknys natūraliai susirastų sau vietą. Dar kartą apspaudžiame žemes ir patraukiame sodinuką. Vėl gausiai palaistome, o kai susigeria, suminame aplink su koja. Tada iš žemių suformuojame kauburį, kad rožės kyšotų tik galiukai. Tokią ir paliekame žiemoti. Žemės tarnaus kaip mulčias ir kaip apsauga nuo šalčių.
Pavasarį kauburys kiek sumažės, tačiau prie pirmųjų saulės spindulių neskubėkime žemių nuimti, kad rožė nepritrūktų drėgmės. Vėliau atkasti nieko nereikia, tiesiog išlyginame kauburį.
Rožių dengimas žiemai
Rožių dengimas pjuvenomis ar durpėmis su eglišakiais gali pražudyti augalą. Pjuvenos, jei neizoliuotos nuo drėgmės, suledėja, todėl rožė peršąla. Eglišakiai verti dėmesio tik tuo atveju, jei jų labai storas sluoksnis – vienas eglišakis tik duos šešėlį.
Rekomenduojama dengimui naudoti storesnę agroplėvelę. Rudenį pasodintam sodinukui užteks žemių kauburio, artėjant žiemai – dar agro plėvelės ir sniego.
Vyrauja mitas, kad rožes rudenį reikia genėti, net trumpinti iki 5-6 akučių ir tik tada dengti. Rudenį rožės negenimos, jas lenkiame prie žemės ir dengiame tai, ką rožė užaugino per visą augimo sezoną. Kuo daugiau išsaugome rožės šakų per žiemą, tuo ji bus vešlesnė kitą sezoną ir gausiau žydės.
Lengvai suėmę šakas, lenkiame arčiau žemės ir pritvirtiname metaliniais kabliais. Juos galime pasigaminti iš storos vielos, įvairaus ilgio. Kabliai laiko rožės šakas arčiau žemės. Toliau dengiame agro plėvele.
Rožių prilenkimo darbus geriau atlikti pliusinėje temperatūroje, o rožes apdengti agro plėvele nusistovėjus - 5 laipsnių šaltukui.
Pavasarį rožes atidenginėjam palaipsniui pratindami rožes prie saulės.
Pavasarį atidenkite rožes palaipsniui, po truputį pratindami prie saulės.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
