Skaitykite 5braskės.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

„Dirbu tarptautinėje kompanijoje, todėl dažnai tenka keliauti į Švediją. Čia dažnai vyksta mokymai, įvairūs pasitarimai. Taip prieš porą metų per vieną iš komandiruočių susipažinau su Svenu. Aukštas blondinas atrodė labai simpatiškas, bet maloni pažintis tuo ir baigėsi. Žinojau, kad jis turi žmoną.

Per kitą susitikimą susipažinome geriau. Jis turėjo puikų humoro jausmą ir buvo labai paslaugus. Be to, pasibaigus vieniems mokymams Svenas pakvietė pietų pas save į namus. Čia pasitiko jo žavi žmona ir šuo. Iškart pajutau simpatiją jo žmonai – ji spinduliavo šilumą, buvo įdomi pašnekovė ir labai graži moteris. Netrukus mudvi susibičiuliavome ir atvirai bendravome. Sužinojau, kad kelerius metus jiedu su Svenu bando susilaukti vaikučio. Bandė ir dirbtinį apvaisinimą, bet tai nepadėjo...

Po kelių mėnesių buvau išsiųsta su keliais kolegomis į trijų savaičių komandiruotę Vokietijoje. Čia atvykome ne tik mes – lietuviai, bet ir kolegos iš Švedijos. Svenas buvo vienas iš jų. Kartu pietavome, kartu vakarieniavome, todėl po kelių dienų pajutau, kad Svenas man ne šiaip kolega, bet kur kas daugiau. Pastebėjau, kad jo elgesys su manimi taip pat keičiasi: vis stengėsi sugauti mano žvilgsnį, atsisėsti šalia, ėmė kur kas dažniau liesti, pradėjo kviesti vakarienės ar pramogų mieste. Iš pradžių jutau šiek tiek kaltės dėl jo žmonos, bet visas mintis vijau šalin. Vos pamačius jį man imdavo kutenti pilvą.

Galiausiai likus savaitei iki išvažiavimu, mes atsidūrėme jo viešbučio kambaryje. Naktis buvo fantastiška. Kaip ir likusios penkios. Paskutinę komandiruotės dieną abu verkėme, prisiekinėjome amžiną meilę ir stengėmės kartu būti iki paskutinės minutės. Jis man padovanojo nuostabų žiedą su raudona granato akimi ir prisižadėjome grįžus namo vienas kitam parašyti ar paskambinti.

Jis savo žodžio laikėsi artimiausios kelios savaitės buvo kupinos ilgesio ir daugybės laiškų. Siuntėme vienas kitam nuotraukas kaip atrodome pabudę, ką valgėme pietums, kokią knygą skaitome ir per dieną apsikeisdavome bent keliais laiškais. Man jo žmona visai nerūpėjo, ji man staiga tapo priešiška konkurente. Kas užmigdavau su maldomis, kad meilė nesibaigtų ir jis būtų su manimi.

Ilgai laukti nereikėjo. Po mėnesio jis atskrido darbo reikalais į Vilnių. Tos kelios dienos buvo nuostabios. Kaip tada Vokietijoje. Grįžęs namo, jis žmonai papasakojo, kad buvo jai neištikimas su manimi, mane myli ir nori skyrybų su ja. Jis pasakojo, kad žmona buvo ištikta šoko, verkė, maldavo persigalvoti... Man tai visai nerūpėjo, džiūgavau, kad mūsų meilė nugalėjo.

Svenas išsikraustė iš bendrų su žmona namų į nuomojamą vieno kambario butą ir pradėjo skyrybų procesą. Kad jis būtų sklandesnis ir greitesnis aš turėjau pasirašyti liudijimą, kad esu jo meilužė. Buvo ne itin malonu, bet aš skrajojau ant sparnų. Buvau įsimylėjusi, o mano gyvenimo meilė pasirinko mane. Jau planavau bendras atostogas, Sveno pristatymą savo tėvams, net suknelę vestuvėms slapčia žiūrinėjau.

Tačiau netrukus pastebėjau, kad bendraujant per Skype'ą Sveno nuotaika kasdien vis niūresnė ir niūresnė. Ėmiau klausti, kas negerai? Jis liūdėjo, nes su žmona liko mylimas šuo, nuomojamas butas buvo ne itin gerame kvartale ir kainavo žvėriškus pinigus, galiausiai jis nebegalėjo dalyvauti tradicinėse draugų vakarienėse savaitgaliais, nes ten lankėsi jo žmona. Aš bandžiau pakelti jam ūpą: siunčiau įvairias staigmenas-dovanas, suplanavau savaitgalio išvyką į Paryžių, nupirkau lėktuvo bilietą ir užsakiau viešbutį.

Jis pas mane atvykdavo kiekvieną mėnesį kurį nors savaitgalį, dar vieną savaitgalį per mėnesį vykdavome į kurį nors Europos miestą arba aš pas jį. Toks bendravimas truko pusmetį. Tačiau eilinį kartą man atvykus pas jį, pajutau, kad Svenas vėl be nuotaikos. Ėmiau kamantinėti, kas nutiko, bet jis nuo atsakymo vis išsisukinėdavo. Galiausiai paskutinę dieną prasitarė, kad jam labai sunku ir jis pavargo nuo nuolatinių skraidymų ir to, kad taip stipriai pasikeitė jo gyvenimas.

Namo išskubėjau su sunkia širdimi, bet nepraradau optimizmo. Juk kai myli, tai gali rasti išeitį. Ėmiau dairytis galimybės pereiti dirbti į Švedijos padalinį. Deja, tokios galimybės neatsirado. Net buvau pradėjusi dairytis darbo skelbimuose. Tačiau visą mano entuziazmą sumalė į miltus pats Svenas. Man džiaugsmingai pristačius savo ketinimus pas jį persikelti, jis ėmė aiškinti, kad jis ką tik po skyrybų ir mūsų santykiai klostosi per greitai. Jaučiausi tarsi gavusi kuolu per galva – juk dar prieš kelis mėnesius jis pats kalbėjo apie bendrus mūsų vaikus ir vestuves... Be to, jis pridūrė, kad mano atlyginimo nepakaktų išgyventi Švedijoje...

Kiti du mėnesiai buvo tikras košmaras. Jis blaškėsi – tai man skambindavo ir kviesdavo atvykti, tai stabdydavo, nes viskas klostosi per greitai. Pradėjus vėluoti mano menstruacijoms jis iš vis paklaiko: sakė dar nepasirengęs tapti tėvu ir nenori šito vaiko. Gerai, kad buvau ne nėščia...

Galiausiai jis man pranešė, kad mane be galo myli, aš jo gyvenimo moteris, bet nori viską nutraukti, nes jam per sunku. Prašė jam nerašyti ir neskambinti...

Praėjo keli mėnesiai ir vieną dieną jo Facebook'o paskyroje radau pakeistą jo šeiminį statusą ir kelias nuotraukas su nauja drauge. Jis susižadėjo su prancūze, mokosi prancūzų kalbos ir ketina vykti ten gyventi...“