Šiuos augalus galima persodinti kartą per kelerius metus, jie puikiai auga butuose, kur sausas oras, susitaiko su šviesos stygiumi ir nereguliariu laistymu. Tai idealūs augalai užimtiems ar išsiblaškiusiems žmonėms. Sudėtingiausia – jų gauti, o prižiūrėti daug laiko ir pastangų nereikės.
Gana nedidelių kalankių lapeliai sudaro didesnius žiedynus, kartais labai originalių formų. Liaudies medicinoje manoma, kad kalankė gydo praktiškai visas ligas. Taip nėra, nes kalankei dažnai priskiria ir alijošiaus gydomąsias savybes. Taigi liaudies medicinos receptus su kalanke vertinkite atsargiau.
Storalapis dar vadinamas pinigų medžiu. Šis labai nereiklus augalas laikomas klestėjimo, gerovės simboliu, taip pat feng shui talismanu, pritraukiančiu į namus materialinę gerovę. Galima drąsai tikrinti, ar rekomendacijos veikia – storalapis augs net pas didžiausią tinginį.
Avortija – idealus augalas tinginiams. Avortijoms nereikia ryškios saulės, nereikia daug vietos. Avortijos ištveria netgi dideles priežiūros klaidas, ilgą šeimininko nebuvimą. Jos yra dailios, įvairių rūšių, papuoš bet kokį būstą.
Euforbija – vienas iš gajausių augalų, jam mažai kas prilygs. Tarp euforbijų yra žemaūgių krūmų, spygliuotų medžių, stiebagumbių, daugiamečių žolių. Kartais juos painioja su kaktusais, tik euforbijų sultys yra baltos spalvos. Euforbijų sultyse yra kaučiuko, aminorūgščių, eterinių aliejų ir smalos.
Neįnoringa ir sanseverija. Liaudiškai ją dar vadina lydekos uodega, uošvės liežuviu ir net afrikietiška kanape. Mėsingi lapai – tarsi rezervuaras, kuriame kaupiamas vanduo, todėl augalas lengvai ištveria sausros laikotarpius.
Tradeskancija, kuokštinis chlorofitas ir fikusas valo orą patalpose.
Tarp neįnoringų augalų yra ryškiai žydinčių. Pavyzdžiui, geranija – vienas iš namų jaukumo simbolių. Geranijų į Europą atgabeno olandų jūrininkai ir vaistininkai 18 a. viduryje. Pakeliui į Indokiniją ir Japoniją jie sustodavo Gerosios vilties kyšulyje ir įsigydavo vietos augalų botanikos sodams ir kolekcininkams.
Praėjus pusantro amžiaus Olandijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje augino įvairius hibridus, rūšis, kažikurios išliko iki mūsų dienų. Geranijos išpopuliarėjo ne mažiau už tulpes. Geranijoms reikia šiek tiek priežiūros. Kad geranijos išsaugotų kompaktiškumą, gausiai žydėtų, reikia reguliariai jas persodinti, formuoti. Na, o jei tam nerasite laiko, geranijos vis tiek žydės, tik ne taip gausiai.
Neįnoringos ir vaškuolės. Jos gausiai kerojasi, todėl dažnai auginamos viešose vietose.
Šliumbergeris – irgi puikus pasirinkimas. Brazilai jį vadina kalėdiniu kaktusu, nes ten jie žydi pačiame vasaros įkarštyje, per Kalėdas. Europoje šie augalai įpročio nepakeitė ir žydi tuo pačiu laiku – gruodį, kai Šiaurės pusrutulyje yra žiema.