Tokios siūlomos reformos buvo pristatytos tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ kartu su advokatų kontora TRINITI rengtoje diskusijoje, kurioje buvo kalbama apie Lietuvos švietimo sistemą ir bandyta atsakyti į klausimą, ar radikalios reformos šioje srityje yra reikalingos.
Siūlo panaikinti vasaros atostogas
Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja edukologė Austėja Landsbergienė patikino, kad reformos Lietuvoje – neišvengiamos. Ji pastebėjo tai, kad kardinalių pokyčių reikia ne tik mokytojų ruošimo srityje, bet ir požiūryje į švietimą.
„Manau, kad mokyklos lankymas neturi būti privalomas. Priverstinėje mokykloje vaikas tikrai neišmoks mokytis visą gyvenimą. Jeigu vaikui bus įdomu, jis pats ateis į mokyklą. Esame labai maža valstybė, todėl galime imtis labai drąsių priemonių. Pripažinkime, kažką dar labiau sugadinti – sudėtinga. Kodėl nepadarius kažko drastiško? Pavyzdžiui, galime tapti pirmaisiais, kurie atsisako mokyklų ir vietoje jų įsteigia ugdymo centrus. Dabar mes renovuojame mokyklas, universitetus, tačiau keičiame tik sienas, o ne esmę.
Turėtume sukurti tokius traukos centrus, kur vaikai galėtų lankytis visus metus ir būti ne 8 iki 13 valandos, o tiek ilgai, kiek nori. Be to, siūlau panaikinti vasaros atostogas. Jos buvo skirtos tam, kad vaikai padėtų tėvams nuimti derlių, dar tai nebėra aktualu. Maža to, mokymas turėtų būti integruotas, turėtų nebelikti skirtingų mokomųjų dalykų. Mokinys turi žinoti, kiek daug iš jo yra tikimasi ir ilgainiui jis išmoks daug tikėtis iš savęs. Tik pakeitę mentalitetą ir išsikėlę aiškius tikslus, turėsime efektyvią ugdymo sistemą, kuria vadovaudamasis žmogus galės gyventi visavertį gyvenimą “, - siūlomas reformas apibūdino A. Landsbergienė.
Pasak jos, derėtų atsisakyti ir vaikų skirstymo pagal amžių. A. Landsbergienė šmaikštavo, kad įmonės tikrai nesamdo darbuotojų tik dėl jų amžiaus, tad ten ir nedirba vienodo amžiaus administratorės ar vadybininkai. Tai įrodo, kad sugebėjimai nėra nulemiami amžiaus kriterijaus.
Kaltas ne pinigų trūkumas, o netinkamas mokytojų ruošimas
„Nors visi matome, kad mūsų švietimo sistema nėra gera, bijome formuluoti aiškius tikslus ir siekius. Labai dažnai kalbėdami apie ugdymą, pradedame kalbėti ir apie tai, kokia skurdi yra mūsų švietimo sistema ir kaip viskas pasikeistų, jei turėtume daugiau pinigų. Tai nėra tiesa. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu paaiškėjo, kad išlaidos švietimui nekoreliuoja su mokinių išsilavinimu. Turimų pinigų kiekis nėra esmė. Esmė yra tai, ką tėvai ir mokytojai daro su vaikais. Suomijoje mokytojo profesija yra prestižinė, ten stoja geriausius balus turintys mokiniai – to nepasieksime už jokius pinigus“, - pabrėždama motyvacijos svarbą pabrėžė A. Landsbergienė.
Ji patikino, kad geriems mokytojams reikia daug laisvės ir tolerancijos. Tik kūrybiškoje erdvėje jie patys gali būti kūrybiški ir tuo uždegti vaikus. Todėl pedagogus ji siūlo kviesti dirbti ne pagal turimų diplomų skaičių, o pagal požiūrį į mokslą.
„Yra mokytojai, dėl kurių numirti galima ir yra tie, kurie geriau numirtų prieš eidami į mokyklas. Kūrybiškas žmogus niekada neis dirbti ten, kur bus kontroliuojamas. Jie turi jausti pasitikėjimą, tuomet ir būdami patenkinti bei laimingi jie siųs teigiamą atgalinį ryšį“, - įsitikinusi edukologė.
Mokytojas darbu nesiskundžia
Jai linkęs pritarti ir buvęs Švietimo ir mokslo viceministras, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys ir mokytojas Vaidas Bacys. Pasak jo, kitaip nei įprasta, tačiau efektyviai, dirbantys mokytojai turėtų būti specialiai skatinami.
„Labai svarbu leisti mokytojui dirbti. Dar svarbiau – tinkamai mokytojus paruošti darbui. Nebūtina kurti ištisų struktūrų ar grupių, visai užtenka konkrečių teigiamų pavyzdžių. Reikia iš naujo apmokyti mokytojus dirbti su pasikeitusiais ugdymo būdais, ne ką mažiau svarbu to apmokyti ir tėvus. Anuomet jaunuoliai metė mokyklas ir išėjo į Gariūnus, todėl dabar jiems trūksta gerų vaikų ugdymo įgūdžių“, - patikino V. Bacys.
Jis pats tikina dirbdamas mokytojų vargo nematantis – darbas jam įdomus, atlyginimas – normalus, o ilgos atostogos – nepaprastai džiugina.
„Negyvenkite už mokytojus ir neapkalbinėkite jų prie vaikų. Nuobodus darbas daugeliu žmonių požiūriu yra vertybė. Juk jei gyveni nenuobodžiai, vadinasi, nedirbi. Tačiau mokytojai dirba ir stengiasi duoti vaikams tai, ko visuomenė iš mūsų reikalauja. Stengiamės mąstyti globaliai, o veikti lokaliai“, - patikino V. Bacys.
Mokytojų paruošiama trylika kartų daugiau nei reikia
Tuo tarpu leidyklos „Baltos Lankos“ vadovas Saulius Žukas pastebėjo, kad nors Lietuvai kasmet reikia 300 mokytojų, jų paruošiama daugiau net trylika kartų daugiau – 4 tūkst. Tai rodo, kad realybė gerokai prasilenkia su teorija.
„Paskaičius mūsų ugdymo planus, atrodo, kad mūsų švietimo sistema yra tobula. Tačiau taip tikrai nėra. Kai atsirado pirmieji ES pinigai, pradėjo smukti ir visi rezultatai. Reali mokykla yra vienoje pusėje, o visi patobulinimai – kitoje. Lietuva papildomų milijardų dėka pralobo, tačiau ar nuo to praturtėjo vaikai? Mums reikia nuo gražių frazių pereiti prie realių darbų“, - patikino S. Žukas.
Pasak jo, dabar visose kovose taip Švietimo ministerijos, tėvų ir mokytojų labiausiai pamirštami vaikai.
„Dėl motyvacijos stokos tradicinėse mokyklose vaikai jaučiasi traiškomi ir atsigauna, kaip patys tėvai sako, tik būreliuose. Reikia pamokų turinį priderinti prie konteksto, klausyti jo, provokuoti mąstyti. Būtina stiprinti vaikų motyvaciją ir tai turi daryti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Jie yra balastas vaikams. Mokytojai neturi tėvams įrodinėti, kodėl jų vaiką moko vienu ar kitu būdu, jie turi dirbti kartu“, - įsitikinęs S. Žukas.
Esame tokie, kokie esame?
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos, strateginio planavimo skyriaus vadovas Ričardas Ališauskas nėra linkęs sutikti su apibūdintomis reformomis. Jis patikino, kad reformos jau yra įvykusios, nauji tikslai suformuluoti ir tereikia tik duoti laiko joms įsitvirtinti praktikoje.
„Esame tokie, kokie esame. Negalima dvidešimt metų mokykloje dirbančiai mokytojai pasakyti, kad ji nuo rytojaus turi dirbti visiškai kitaip. Per naktį pokyčiai neįvyksta. Vieni reformas priima ir jomis seka geriau, kitiems reikia daugiau laiko. Suformulavome Lietuvos švietimo koncepciją – pasaulis tai įvertino ir pripažino labiau nei mes patys. Galime greitai pakeisti švietimo misiją ir viziją, tačiau praktikoje radikalumas nėra įmanomas. Idėjos pamažu skleidžiasi, o norint didesnio jų efektyvumo vien mūsų kalbų nepakanka. To norėti turi kiekvienas švietimo sistemos narys“, - patikino R. Ališauskas.
Pasak jo, verta pabrėžti tai, kad Lietuvos rodikliai pasaulio mastu nėra labai blogi – esame šeštoje vietoje pagal tai, kiek vaikų nemeta mokyklų ir įgyja vidurinį išsilavinimą, antroje vietoje Europoje pagal aukštą išsilavinimą turinčių žmonių skaičių bei esame giriami už tai, kad mokame integruoti specialių poreikių turinčius vaikus į bendrą ugdymo sistemą. Tiesa, R. Ališauskas pripažįsta, kad tikėtina, jog būtent dėl to ir kenčia bendri mokymosi rezultatų ir egzaminų vidurkiai.
„Keičiantis politinėms jėgoms ne visuomet išsaugomas nuoseklumas. Kai pasigirsta šūkiai viską radikaliai keisti, man kyla noras radikaliai nutraukti radikalumą. Dabar suformulavome besimokančios, veiklios ir solidarios bendruomenės koncepciją, skatiname formalaus ir neformalaus švietimo integraciją, norime įgalinti žmogų būti aktyviu ekonomiškai, pilietiškai ir kultūriškai. Mūsų suformuota strategija dar dešimt metų yra atvira ieškojimams. Po dešimties metų susidursime su dideliu išeinančių į pensiją mokytojų skaičiumi. Kas dirbs vietoje jų? Turime keisti strategiją, kurti stimulą būti mokytoju“, - patikino R. Ališauskas.
