Nuo technologijų pabėgi negalima – inovatyvius įrankius dabar naudoja dažnas darželinukas, tad ir universitetas turi suteikti galimybę įsisavinti naująsias technologijas ir jas pritaikyti ugdymo rinkoje.
Atvykęs į Lietuvą patyrė šoką
Su tuo sutinka ir dainininkas bei prodiuseris Viktoras Diawara. Jis gimė ir augo Malyje, mokyklą baigė Vokietijoje, tad į Lietuvos švietimo sistemą žvelgė nauju žvilgsniu. Tiesa, jis nebuvo pats geriausias.
„Nenormalu, kad gatvėje matome planšetę skaitantį penkiametį, o mokykloje ir universitete vaikus verčiame sėdėti 45 minutes ar dvigubai daugiau ir aklai užsirašinėti tai, kas yra sakoma. Vokietijoje buvo skatinamas savarankiškas mąstymas, klausimai visada būdavo formuluojami – kodėl, o už pateiktą tik teisingą faktinį atsakymą gaudavome nulį taškų. Kai atvykau į Lietuvą, man buvo šokas, kaip galima ko nors išmokti, jei nesi skatinamas mąstyti savarankiškai. Taip mokytis nėra normalu. Kaip tuomet vėliau tu gali priimti sprendimus, jei neturi gyvenimiškos patirties ir teisingo suvokimo?“, - retoriškai klausė V. Diawara.
Nors jis pats neturi aukštojo išsilavinimo, tikina trūkumų tame nematąs. Tiesa, jam skaudu žiūrėti į jaunus žmones, kurie išvažiuoja mokytis kitur tik dėl to, kad ten gali gauti daugiau – įsisavinti technologijas ir susipažinti su informacija, kuri aktuali ne tik dabar, bet ir bus aktuali ateityje.
„Universitetas turi būti „up to date“ (šiandienos – liet.) ir duoti impulsą, kuris įkvėptų keisti pasaulį. Teorija yra labai svarbi – juk negali būti geru kritiku, jei nesi sukaupęs žinių bagažo. Jei iš savo gyvenimo nori maksimalaus rezultato, turi įdėti maksimalias pastangas. Tačiau ne ką mažiau svarbi ir praktika, kurios mūsų švietimo įstaigose aš tikrai pasigendu. Svarbu, kad baigęs universitetą žmogus turėtų gerus pamatus ir sugebėtų jais manevruoti“, - įsitikinęs V. Diawara.
Švietimo įstaigos neugdo kūrybiškumo
„Labai tikiuosi, kad nuo to laiko, kai aš baigiau universitetą, daug kas pasikeitė. Manau, kad labai svarbu, kad jauniems žmonėms dėstytų įkvepiantys dėstytojai, tikri savo sričių specialistai ir ne tik teoretikai, bet ir praktikai. Kalbant apie teorines disciplinas, būtina leisti jas pačiupinėti, išbandyti ir skatinti žmonių kūrybiškumą. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kurio pačiam išmokti yra labai sunku. Tačiau kūrybiški žmonės dažnai neišlaiko juos užgulusios sistemos – ją reikia keisti ir pritaikyti šiandienai. Aišku, labai svarbu ir pačiam žmogui suprasti, kad esi tuščias indas ir į save krauti kuo daugiau žinių. Gal šiandieną tai atrodo nenaudinga, tačiau vieną dieną tikrai pravers“, - įsitikinusi Ž. Diawara.
Ilgamete vadovavimo patirtimi galinti pasigirti specialistė tikina niekada darbuotojų nesamdžiusi tik pagal įrašus gyvenimo aprašyme.
„Teorija be praktikos – dulkantis stalčiuje reikalas. Tai tik pusė padaryto darbo. Manau, kad studentams turėtų būti suteikta galimybė gauti kuo daugiau praktinio mokymo – praktinės žinios neturi būti gaunamos tik už universiteto ribų. Be to, labai svarbu išmokyti žmogų mokytis pačiam ir tai daryti iki pat senatvės“, - įsitikinusi Ž. Diawara.
Vieni vinį sukuria, kiti jį įkala
Jai linkęs pritarti ir kavos entuziastas, manufaktūros „Crooked Nose & Coffee Stories” įkūrėjas Emanuelis Ryklys. Vytauto Didžiojo universitetą baigęs verslininkas pasakoja, kad bene geriausia, ką gali duoti universitetas – išmokyti susikalbėti teoretikus ir praktikus.
Jis pats tikina daugiausiai įkvėpimo universitete gavęs iš tų dėstytojų, kurie ne tik sugeba išaiškinti teorinius faktus, bet ir yra kažką nuveikę praktiškai.
„Studentą reikia skatinti žiūrėti į praktinę situaciją per teoriją. Negalima galvoti, kad štai – baigiau universitetą, įstojau į darbo biržą ir dabar manęs visi norės kaip potencialaus darbuotojo. Kaip bebūtų, teorija turi glaudų ryšį su praktika ir todėl svarbu skatinti šių dalių koreliaciją“, - kaip turėtų atrodyti ateities universitetas pasakojo E. Ryklys.
