Skylėtoji monstera
Tai viena dažniausiai auginamų kambarinių gėlių. Reikėtų žinoti, kad monsterai užaugus būtina ją atremti. Gėlė išleidžia daugybę orinių šaknų, kurių negalima nupjauti. Jas reikia nukreipti į žemę arba atramą. Nors monstera mėgsta šviesą, tiesioginiai saulės spinduliai jai kenkia. Todėl augalą geriausia statyti netoli lango pavėsyje.
Gėlė jautri skersvėjams, dėl jų gali pagelsti lapai ar atsirasti rudų dėmių. Žiemą monsterą patariama laistyti taip, kad žemė neperdžiūtų, tačiau nebūtų ir per drėgna. Kelis kartus per savaitę augalo lapus reikėtų ne tik nuvalyti, bet ir apipurkšti vandeniu.
Išdidus storalapis
Storalapis – nereiklus augalas, kitaip vadinama laimės medžiu. Jis nemėgsta tiesioginių saulės spindulių gausos, todėl geriausia jį laikyti rytų ar pietryčių pusėje. Storalapiui kenkia užsistovėjęs vanduo. Dėl to reikėtų pasirūpinti geru drenažu. Pavyzdžiui, į vazoną pridėti smulkių kriauklių ir akmenukų, o po to užpilti juodžemio ir smėlio mišiniu.
Skirtingai nuo kitų kambarinių gėlių, sušiurkštėjus stiebui, formuojamas vainikas. Tam, kad storalapis neaugtų tik viena kryptimi, reikėtų reguliariai į langą pasukti vis kitą jo pusę.
Plačialapė alokazija
Alokazija – kambarinė gėlė, pasižyminti gydomuoju poveikiu. Jai patinka šviesa, tačiau ne tiesioginiai saulės spinduliai. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad žiemą kambario temperatūra nenukristų žemiau + 16 °C. Augalas taip pat mėgsta itin drėgną orą, todėl į vazoną galima įdėti drėgnų durpių arba keramzito. Šaltymečiu laistymą reikėtų retinti – žemė turi pradžiūti.
Svyrančioji gebenė
Dauguma gėlininkų mėgsta gebenes, nes jos prisitaiko prie įvairiausių aplinkos sąlygų. Nepaisant to, kad augalui patinka ryški šviesa, jis puikiai auga ir tamsesnėse vietose. Tiesa, būtina įsidėmėti, kad margalapė gebenė dėl šviesos trūkumo praranda lapų margumą.
Gėlei tinkamiausia – +15–17 °C temperatūra. Tačiau reguliariai laistant gali augti ir šiltesnėje aplinkoje. Žemė visada turėtų būti drėgna, tačiau nereikėtų perlieti – užsistovėjęs vanduo kenkia. Žiemą geriausia leisti žemei pradžiūti ir tik tada laistyti.
Gebenei reikalinga vidutinė oro drėgmė, todėl patariama 2–3 kartus per savaitę apipurkšti lapus. Dėl sauso oro ant jų gali atsirasti rudų dėmių. Gėlę galima laikyti ant padėklo su šlapiu keramzitu.
Populiarusis spatifilis
Palankiomis sąlygomis spatifilis gali žydėti visus metus. Vasarą gėlę reikėtų laikyti tamsesnėje patalpoje, o žiemą būtinas geras apšvietimas. Augalui tinkamiausia temperatūra – +22–23 °С. Svarbu jį saugoti nuo skersvėjų.
Šiltuoju metų laiku spatifilis laistomas gausiai, o žiemą – vidutiniškai. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad žemė visiškai neišdžiūtų, o vazone neužsistovėtų vanduo. Gėlė mėgsta drėgną orą, todėl patariama jos lapus dažnai apipurkšti vandeniu. Tiesa, reikėtų saugoti, kad jis nepatektų ant pumpurų ir žiedų. Jeigu spatifilis pražysta šaltymečiu, bent kartą per mėnesį reikėtų augalą patręšti.
Ryškiaspalvis oleandras
Gamtoje auga trys oleandrų rūšys, o tarp kambarinių gėlių labiausiai paplitęs paprastasis oleandras. Būtina įsidėmėti, kad visas augalas, netgi žiedai, yra nuodingas. Oleandras puikiai auga oranžerijose.
Tačiau tai gana įnoringas augalas, todėl namie auginti jį nėra lengva. Žiemą gėlę reikėtų laikyti vėsioje šviesioje patalpoje. Šaltymečiu augalui tinkamiausia ne žemesnė kaip +8–12 °C temperatūra. Žiemą patariama gėlę laistyti retai, minkštu ir nusistovėjusiu vandeniu. Tačiau žemė neturėtų perdžiūti.
Kvapnusis hiacintas
Hiacintas turi belapį žiedkotį, ant kurio auga per trisdešimt žiedų. Gėlė išauga iki 2,5–5 cm ir nenuvysta 2–3 savaites. Rudens pradžioje hiacintą reikėtų išimti iš vazono ir nuo pagrindinio gumbo švelniai atskirti dukterinius svogūnėlius. Juos geriau sodinti atskirai.
Augalui tinkamiausia šviesi ir šilta (apie +10 °С temperatūra) patalpa. Kai išauga hiacinto žiedkotis, gėlę galima išnešti į šiltesnį kambarį. Hiacintas mėgsta šviesą, tačiau ne tiesioginius saulės spindulius. Žiemą ir pavasarį augalą reikėtų laistyti vidutiniškai ir reguliariai, o ramybės laikotarpiu rečiau.
Įmantrusis ripsalis
Ripsalis yra epifitinis (išaugęs ant kito augalo) kaktusas, išvaizda nepanašus į įprastą kaktusą. Šaltymečiu jį reikėtų laikyti +10–15 °С temperatūroje. Jeigu kaktusas pražysta, galima persodinti. Svarbu pasirinkti gerą drenažą. Žiemą ripsalį reikėtų laikyti šviesioje vietoje, tačiau saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kaktusas puikiai auga rytų ir vakarų pusėse. Nuo rudens jo laistymą reikėtų retinti.
Specialisto komentaras
Gėlininkė agronomė Angelė Masiulionienė
Dirbtinė šviesa. Kambariniams augalams žiema prasideda lapkričio mėnesį, kai trumpėja diena ir saulės šviesos neužtenka. Kai oras apsiniaukęs visą dieną, gėles reikėtų bent 2–3 val. apšviesti dirbtine šviesa. Jos labiausiai reikia žydintiems augalams. Vasarį dienos ilgesnės, todėl papildomas apšvietimas nebūtinas.
Šiuo metu augalus reikėtų gausiau laistyti ir apipurkšti vandeniu, tačiau tai priklauso nuo kambario temperatūros. Vanduo turėtų būti be kalkių.
Tinkama vieta. Žiemą augalus dėl netinkamų sąlygų gali tekti pernešti į kitą vietą. Kambarines gėles, kurios vasarą stovėjo šiaurinėje ar vakarinėje pusėje, šaltymečiu patariama statyti šviesesnėje pusėje – pietuose ar rytuose.
Prasidėjus šildymui vėsios naktys tampa šiltomis. Tai gali paskatinti augalą mesti lapus. Dažnai vakare gausiai paliejus augalą, ryte žemė būna sausa ir ją vėl tenka laistyti. Todėl verčiau gėles laikyti toliau nuo radiatorių ir palangių.
Visi augalai nemėgsta skersvėjų. Dėl to vėdinant patalpas vazonus reikėtų patraukti toliau nuo oro srauto, jeigu neįmanoma – saugoti nuo vėjo gūsių popierinėmis pertvaromis arba plėvele.
Lapų purškimas. Vėsiose patalpose augalai pereina į ramybės būseną: nustoja augę, taupo maisto medžiagas. Jeigu gėlės žiemoja vėsesnėse patalpose, tuomet jų lapus reikėtų apipurkšti vandeniu keliskart per savaitę, o jeigu šiltose – kas 2 dienas.
Tinkami vazonėliai. Šiandien daugelis mėgsta gėles auginti keraminiuose vazonuose, tačiau patariu rinktis plastikinius. Jie geriau išlaiko šilumą. Jeigu plastikinis vazonas atrodo neestetiškai, jį galima įdėti į keraminį.
