O kitas sukikena: „O jei pasitaikys, kuri užmaus prezervatyvą burna, tai tada na...j tau tos vestuvės!".

Siunčiant ant organo girdėjau ne kartą. Visai beprasmiškai į kalbą prikaišiojama keiksmažodžių. Girdžiu net nenorėdama girdėti, nes veiksmas vyksta traukinyje. Užsimanė jaunuolių grupė iš Vilniaus į Kauną nuvažiuoti. Traukinys modernus, su antru erdviu aukštu. Man ten patinka sėdėti su knyga. Tačiau už kelių kėdžių įsitaisius triukšmingų bernaičių grupei (gal buvo jų 8-10), atrodžiau kaip kokia davatka su maldaknyge, prašanti atleidimo ir išganymo jų paklydusioms sieloms.

Kuo intensyviau stengiausi nesiklausyti ir susitelkti į tekstą, tuo labiau jų kalbos blaškė. Tad nusprendžiau leistis pasroviui: pasiklausyti ir gal net dirstelėti, kaip švenčiami bernvakariai. Taip pat sudėti tai, ką girdėjau iš kitų bernvakarių liudininkų.

Atrakcija „Darom gi kažką!"

Kaip supratau, dabar madinga surengti jaunikiui atrakciją. Iš juokelių ir aikčiojimų suvokiau, kad traukinio vagonas ir yra dalis tos atrakcijos - beveik visi buvo juo važiavę tik vaikystėje. Krykštavo kaip vaikai, gavę Advento kalendorių su dvigubais langeliais.

Taigi sulipo bernai į traukinį, dalis jų kalbėjo su lenkišku akcentu, kita - rusišku. Nebuvo pienburniai - gal kokių 23-26 metų, tačiau linksminosi kaip peraugę paaugliai: gurkšnojo alkoholį, varinėjo būsimą jaunikį su užduotimis po vagoną, tarpusavyje ginčijosi, kad visai briedovas užduotis sugalvojo, lygino su savo bernvakariais ir laukė, kol pagaliau pasieks Kauną, o ten jau gers taip, kad jaunikis galės miegoti kur nors po tiltu"".

Kodėl? Nes išvažiavo nakčiai be jokių asmeninių daiktų - šiaip pablūdyti. Keli dar vykdami į priekį iškart organizavosi sugrįžimą, kiti žadėjo jaunikiui palaikyti kompaniją iki pirmo rytinio traukinio.

Jų planas turėjo būti linksmas, tačiau jaunikio veidas, pradėjus kelionę, vis labiau niaukėsi.

Jam teko vaikščioti po vagoną su jogurto indeliu ir mėginti kaire ranka šaukšteliu pamaitinti merginą. Suprask - būsi tėtis, teks vaiką maitinti, kai šis muistosi ir spjauna.

Paskui dar skaitė garsiai kažkokį nevykusiai surimuotą eilėraštį - savo priesaiką, kurią suraitė ištikimi bičiuliai. Su riebiais keiksmažodžiais. Paskui juos praleisdavo - jaunikis jautė atsakomybę už vagone sėdinčius tėvus su mažamečiais vaikais.

Statybininkai ir daktarai

Merginos priešvestuviniuose vakarėliuose dažniausiai būna seselės, vienuolės, policininkės, stiuardesės. Vaikinai - supermenai, džigitai, sanitarai, daktarai, statybininkai. Beveik galėtų būti Užgavėnės ar Helovinas, tik kartais tie šventimo vaizdai primena poras realybėje. Ką, gi, galvoju, juk papročiai kaip ir anekdotai - iš gyvenimo.

Ar neprimena tas Supermenas kokio marozo, raumenis įspraudusio į sportinius marškinėlius, šortus, su gladiatoriaus povyza ir pliažinėmis šlepetėmis? O šalia jo tipenanti žirafėlė cinamono įdegiu, juodais plaukais, priklijuotais nagais ir būtinai su aukštakulniais kabliuojančios per Senamiesčio grindinį nepanaši į pornožvaigždę seselės kostiumu? Pora beveik kaip iš pasakos „Gražuolė ir Pabaisa", tik dabar vaidmenys keičiasi: jis čia gražuolis, o ji - Pabaisa (aplinkiniams, nors Gražuolis galvoja, jog pakabino kietą paną).

Supermeno kostiumas turėtų suteikti nerealių galių bent tam vakarui: tarkim, gerti alų ir visai nenorėti į tualetą. Jei taip būtų, visi supermenai mirktų baruose. Nors kaip čia atimsi tą nusilengvinimo malonumą, kai pūslė būna pritvinkusi kaip karvės tešmuo. O kai jau nuleidžia srovę taip gera būna - lyg po orgazmo (esu mačius tokių prisikentėjusių ir nušvitusių veidų).

Taip, tiesa, kostiumai. Kartais Senamiesčiu pražygiuoja daktarėliai. Vaikščioja su švirkštu, kažką siūlo mergom sušvirkšti, apvaisinti. Kaip kokie kaimo veterinarai. Kokia čia užuomina į laukiantį atsakingą šeiminį gyvenimą? Gal rankose laikys švirkštą, mokės leisti vaistus sergančiam kūdikiui? O gal padės žmonai konditeriniu švirkštu raityti papuošimus ant tortų? Vargu.

Pasakojo, kaip vaikinai jaunikį buvo aprengę statybininko kostiumu. Pagrindinis herojus turėjo vaikščioti po miestą, ieškoti nuorodų kaip orientavimosi varžybose, atlikti užduotis. Viena netgi buvo lįsti į upę, kad ištrauktų užuominą. Tačiau visą užduočių maratoną vainikavo draugų užsakytas masažas su laiminga pabaiga.

Limuzinas su striptizo šokėja

Iš esmės bernvakariai ne tokie įsimintini jau vien dėl to, kad bernų kompanija mieste nesukelia tokio šaršalo ir suirutės, kaip itin emocingų merginų pulkelis. Na, švenčia vaikinai, vienas jų po savaitės žengs į katorgą. Ir ką? Nieko.

Net tortinės vaginos jiems niekas nepateikia, kad mokytųsi daryti kunilingą. Tačiau striptizo šokėjos nepraleidžia. Štai po visų užduočių viena berniukų kompanija išsinuomojo limuziną, kuriuo kompanija nuvažiavo į striptizo klubą. Jaunikio draugai suėjo vidun, o pats kaltininkas liko automobilyje - pas jį įsėdo striptizo šokėja, jie visą valandą važinėjo po miestą, o ji šoko jam ant kelių...

Šlapinimasis gatvelėse

Beje, apie alkoholį bernvakariuose - atskira kalba. Vyrukai dažnai peržengia ribą ir griūna ant grindinio kaip už Tėvynę. Arba myžčioja pakampėse, kaip pagarsėję Prezidentūros myžniai.

Akivaizdu: stiprių laipsnių gavusios smegenys nevalingai pradeda ieškoti kampų pūslės atpalaidavimui. Apšlapinta Prezidentūra - tik tai, kas patenka į spaudą. O iš esmės geltonas skystimas keliauja ant skverų medžių, siaurų Senamiesčio gatvių, kiemų... Kaip šuniukai, pasižymintys teritoriją.

Ir paskui tomis pačiomis rankomis, kurios ką tik lietė pimpalą, griebia merginoms už rankų, prašo atlikti užduotis, ima tušinuką telefonui užsirašyti.

Gal tėvystė tokius jaunikius subrandins - neis šildyti vaikui pieno vos išėjęs iš tualeto. Nenusiplovęs rankų.