Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pradinėse mokyklose dirba 30 procentų mokytojų, neturinčių pedagoginio išsilavinimo. Lietuvoje taip pat jau daugiau nei 5 metus vykdoma programa, kurios metu neturintys pedagoginio išsilavinimo jauni žmonės gali dirbti mokytojais. Tokiam mokymuisi prieštaraujantys piestu stoja sakydami, kad nuo to smunka mokymosi rezultatai. Tačiau praktika rodo priešingai - moksleivių rezultatai ne tik nesmunka, bet ir neretai būna geresni už tų klasių, kuriose moko pedagoginį išsilavinimą turintys mokytojai.
Ar gali mokyti ne pedagogai?
Lietuvoje dar vis nuogąstaujama, kad mokyklose trūksta jaunų mokytojų. Ne daug sėkmės sulaukė ir valdžios trumpalaikis siekis skatinti jaunus pedagogus dirbti mokykloje, pakeliant jiems algas. Tačiau ar gali mokyklose vaikus mokyti, rodos, vienos ar kitos disciplinos nebaigę jauni žmonės, neturintys pedagoginio išsilavinimo? Pasirodo ne tik gali, bet ir daro tai sėkmingai.
Tai programa „Renkuosi mokyti!". Jos pagrindinis tikslas - „į mokyklas pritraukti jaunus profesionalius žmones, kurie yra pasiruošę padėti kiekvienam vaikui, o ypač tiems, kuriems reikia įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo, nuoširdaus dėmesio bei individualizuoto mokymo. Programa patraukia akademiškai ir intelektualiai stiprius, motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus absolventus".
Programos vadovė Gabrielė Characiejienė pasakojo, kad programa buvo sukurta prieš 5 metus, bendradarbiaujant švietimui ir verslui.
„Mūsų programa prasidėjo tada, kai Lietuvoje buvo jaučiamas mokytojų trūkumas. Ypač jaunų. Šiuo metu situacija kitokia. Tą vasarą, kai mūsų pirmieji dalyviai pradėjo ruoštis mokymams, buvo skelbiama, kad tik 6 procentai pedagoginių studijų absolventų svarsto eiti dirbti į mokyklą. Tuo metu buvo aktuali mokytojo prestižo problema.
Buvo pastebėta, kad tokios programos, kuri pritrauktų žmones į švietimą, neišvengiamai reikia. Aišku, buvo kalbų, kad tai rizikinga, pavyzdžiui, kaip žmonės nepasiruošę, neturintys pedagogo išsilavinimo gali dirbti mokykloje ir panašiai. Tad pasisakymų ir nuomonių būta įvairiausių. Tačiau dabar matome, kad ši programa pasiteisino ir žmonės, kurie joje dalyvauja, žiūri į tai labai rimtai ir motyvuotai", - kalbėjo G. Characiejienė.
Programos vadovė pastebi, kad jaunieji mokytojai greitai pritampa mokyklų bendruomenėse. Mokyklų mokytojai jaunuosius dalyvius mato kaip partnerius, kuriems gali perduoti savo žinias, patirtį. Vieni dalijasi keliolikos dešimtmečių puoselėta mokytojo patirtimi, o kiti siūlo naujas idėjas, vienokią ar kitokią mokymosi formą. Tai savotiškas bendradarbavimas tarp kartų.
Mokyklose trūksta jaunimo
Anot pašnekovės, tokia programa mokykloms reikalinga dėl kelių priežasčių: formuojasi tendencijos, kad jaunų žmonių, kurie ateitų dirbti į mokyklas nėra daug.
„Matome, kad pedagogines studijas bersirenkantys žmonės turi žemesnius konkursinius balus ir į mokyklas ateina neturėdami didelės motyvacijos. Todėl norime pakeisti požiūrį į šią profesiją - tai prasmingas ir reikalingas darbas, be to jį turi dirbti gerai pasirengę, turintys reikiamus gebėjimus ir stiprią motyvaciją žmonės.
Prie tų šaunių mokytojų, kurie jau dirba mokyklose, norime atvesti žmones, kurie turi visai kitokią patirtį, baigusius kitokias (ne pedagogines - aut. pastaba) studijas, pakeliavusius ir t.t. Norime, kad jie praturtintų mokyklą", - apie programos tikslus kalbėjo G. Characiejienė.
Pašnekovė pridūrė, kad tai tikrai nereiškia, jog mokyklos ir mokytojai yra sustabarėję, tačiau programa „Renkuosi mokyti" nori įnešti naujų vėjų ir patirties, kuria gali pasidalinti jauni žmonės.
Dalyvių atranka - nuo motyvacijos ir esė iki fiktyvios pamokos
„Renkuosi mokyti!" gali dalyvauti neseniai bakalauro arba magistro studijas baigę asmenys, turintys itin aukštą motyvaciją dirbti mokykloje. Dalyviai yra kruopščiai atrenkami pagal daugiapakopį atrankos modelį.
„Atranka vyksta keliais etapais. Pirmiausia, kandidatai pildo anketą, kurioje turi nurodyti savo akademinę, profesinę, savanorišką patirtį bei parašyti esė. Dalyviai turi gebėti apibūdinti savo patirtį, kompetencijas, nurodyti galinčius rekomenduoti asmenis.
Kitas etapas - grupinės užduotys, diskusijos, individualūs pokalbiai, testai.
Paskutinis etapas - parodomoji pamoka. Kandidatai turi pademonstruoti 7 minučių trukmės pamoką. Tai parodo kaip žmogus suvokia, kas yra pamoka, kaip jis elgiasi prieš auditoriją, ar moka sudominti, ar jo klausosi", - atrankos smulkmenas minėjo pašnekovė.
Daugiausiai - socialinių ir humanitarinių specialistų
Šiuo metu programa turi 70 dalyvių, kurie dirba arba dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose. Atranka vyksta kasmet. Kiekvienais metais dalyvauja per 450 kandidatų, atrenkama apie 20.
Paklausta, kokios srities specialistai dažniausiai nori pasidalinti savo žiniomis su moksleiviais ir juos mokyti, G. Characiejienė teigė, kad kreipiasi pačių įvairiausių specialybių atstovai.
„Kiekvienais metais turime tiek tiksliųjų, humanitarinių mokslų, muzikos ir sporto atstovų. Dominuoja - socialinių ir humanitarinių mokslų specialistai. Taip pat turime nemažai lituanistų, istorikų. Manome, kad taip yra todėl, kad jų orientacija yra visuomeninė ir mūsų programos misija juos labiau patraukia."
Tačiau pašnekovė užsiminė, kad labai trūksta užsienio kalbos mokytojų, ypač anglų kalbos. Taip pat jaučiamas chemijos mokytojų stygius.
Pirmieji žingsniai mokytojo kelio link
Atrinkti dalyviai yra profesionaliai parengiami pagal išbandytą ir nuolat tobulinamą pedagogikos ir lyderystės mokymų programą. Jiems suteikiami tęstiniai mokymai ir nuolatinė profesinė pagalba. Pirmasis jaunųjų mokytojų pasiruošimo darbui mokykloje etapas - liepos mėnesį vykstanti intensyvi vasaros mokykla.
„Jos metu, mokomės, dalijamės patarimais, kad būsimas mokytojas galėtų rugsėjį produktyviai dirbti. Vėliau, dvejus metus, kiekvieną mėnesį vyksta 2 dienų mokymai - dalyviai mokosi naujų dalykų, specializuojasi vienoje ar kitoje srityje, sprendžia iškilusias problemas. Be to, kiekvienoje mokykloje dalyvis turi mentorius - labiau patyrusius mokytojus, kurie jiems padeda, jeigu kyla kokių nors klausimų ar problemų", - apie programą pasakojo G. Characiejienė.
Pasiteiravus ar daug klausimų ir problemų kyla nepedagoginį išsilavinimą turintiems jauniems žmonėms, G. Characiejienė patikino, kad tai labai priklauso nuo žmogaus - vienam nieko nereikės sakyti ir mokyti, kito nebus galima pamesti iš akių. Tačiau ilgainiui dalyviai įpranta prie sistemos.
„Jie praeina skirtingą tobulėjimo, klaidų ir bandymų kelią. Vieniems lengviau, kitiems sunkiau. Pradžia visiems būna nelengva. Susiduriama su mokytojų darbo krūviu, reikia greitai orientuotis, priimti sprendimus. Be to, susikurti savo darbo sistemą, rasti bendrą kalbą su vaikais. Tai juk svarbiausia", - programos patirtimi dalijosi pašnekovė.
Darbo kokybe lenkia pedagoginį išsilavinimą turinčiuosius
Stebina ir kitas faktas, kurį paminėjo pašnekovė - atlikus išorinį auditą, rezultatai parodė, kad programos „Renkuosi mokyti!" dalyvių darbo kokybė yra aukštesnė už šalies mokytojų vidurkį.
„Stipriausia mūsų mokytojų pusė - santykiai ir klasės valdymas. Tai reiškia, kad jie moka rasti bendrą kalbą su vaikais. Nors kitą vertus, dalyviams tik pradėjus dirbti klasės valdymas yra iššūkis. Tad pradžioje tai silpnoji pusė, kuri vėliau virsta stipriąja", - sakė G. Characiejienė.
Programos ,,Renkuosi mokyti" Mokytojų stebėtų pamokų kokybės apžvalga
Vertinimą atliko Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 2012 m. kovo - balandžio mėn.
