Tačiau botanikai sako, kad gyvenamosiose patalpose ištisų sodų įrenginėti taip pat nevalia: kai augalų daug, jie atneša daugiau žalos nei naudos, išskirdami pavojingus sveikatai junginius.
Žinoma, su tuo kovoti ne taip jau sunku, jei patalpos dažnai vėdinamos, tačiau kambarinių augalų būna visokių: kai kurie pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, jei su jais netinkamai elgiamasi.
Mažai kas žino, kad paprasčiausias fikusas - vienas pačių populiariausių kambarinių augalų, gali mums pakenkti: linkusiems į alergiją geriau jo išvis nelaikyti namie. Fikuso sultys nuodingos - nuo jų išberia odą, suerzinami kvėpavimo takai, galimas net astmos priepuolis.
Kenksmingų kambarinių augalų taip daug, kad net visus išvardinti ne visai išeitų: papasakosime tik apie pačius nuodingiausius ir dažniausiai sutinkamus.
Adeniumai žydi labai gražiais raudonais žiedeliais, tačiau nekvepia. Tai vienas nuodingiausių dekoratyvinių augalų - bet kokia jo dalis, jei ją į burną paims gyvūnas ar mažas vaikas, gali sukelti stiprų apsinuodijimą.
Oleandrai populiarūs dėl savo gražių žiedų ir lapų. Žiedai maloniai kvepia, tačiau gali sukelti galvos skausmą, jei pats žydėjimo pikas. Oleandras gali išsikeroti labai plačiai, jei tik leidžia sąlygos, išauga iki penkių metrų aukščio. Jis taikomas medicinoje, kaip ir daugelis kitų nuodingų augalų. Ypač nuodingos sėklos ir sultys, todėl prižiūrėti oleandrus reikia su pirštinėmis, o vaikų bei gyvūnų išvis neleisti arti.
Vadinamoji Madagaskaro palmė - taip pat gan žinomas kambarinis augalas, kurio labai nuodingi ir gali būti pavojingi vaikams ir gyvūnams.
Difenbachija - augalas su stambiais, dailiais lapais, populiarus tarp gėlių mylėtojų jau apie pusantro šimto metų. Daugelio difenbachijų sultys nuodingos odai - kontakto metu iškyla dermatito pavojus, patekus į akis, pažeidžia rageną ir sukelia konjunktyvitą, patekus į burną - gleivinės skausmą. Nors ir vaikai, ir gyvūnai paprastai ilgai šio augalo nekramto, viskas gali užsibaigti tragedija, taigi būtina apriboti priėjimą prie šio augalo. Iš gyvūnų pažeidžiamiausios yra katės - jas šios sultys gali užmušti, net mažam kiekiui patekus į burną.
Monstera gamtoje - liana su stambiais lapais, o mes auginame jas vazonuose. Ji populiari kaip tik dėl lapų, žvilgančių ir labai dailios formos. Šiuose dideliuose, iki pusės metro lapuose yra toksinų, sukeliančių gleivinės deginimą, uždegimą, stiprų seilių išsiskyrimą, pykinimą ir virškinimo sutrikimus.
Spatifilumas - taip pat mėgstamas augalas, jis žydi labai originaliais ir patraukliais žiedais. Šį augalą netgi rekomenduojama laikyti patalpose, kuriose užterštas oras - jis greitai sugeria toksinus. Tačiau ir pats yra toksiškas: jei sulčių patenka ant odos, gali atsirasti ilgai neužgyjantis pūlinys. Gamtoje yra įvairių šio augalo rūšių, taip pat toksiškų, nors jas ir naudoja liaudies medicinoje.
Nuodingi ir amarilinių šeimos augalai, ypač jų lapų sultys. Dėl gražių įvairiaspalvių - rožinių, raudonų, violetinių - žiedų šios šeimos augalas beladona labai populiarus ne tik tarp namų šeimininkių. Jį mėgstama auginti ir biuruose, ir vaikų darželiuose, nors to daryti nevertėtų.
Iš tos pat šeimos - raudminas. Žinoma daugiau nei penkiasdešimt raudmino rūšių, ir dauguma jų nuodingos. Jų lapai platūs ir stambūs, gražiai išlenkti, o maži žiedeliai - dažniau raudoni ar rausvi. Toksiškesnis už kitas rūšis yra raudminas su baltais žiedeliais, jis dažnai sukelia alergines reakcijas tiesiog atliekant įprastas priežiūros procedūras, jei nesilaikoma atsargumo priemonių.
Savo nuodingumu garsėja karpažolinių šeimos augalai - iš jų tarp kambarinių augalų dažnai galima sutikti puansetiją. Vos tik kiek pažeidžiamas augalo lapas ar stiebas, pieno sultys, patekusios ant odos, sukelia susierzinimą. O jei nutinka taip, kad sultys patenka į akį, žmogus ar gyvūnas gali laikinai apakti.
Prie rododendrų šeimos botanikai priskiria azalijas: šie augalai žydi puošniai, jų žiedai - prabangūs, ryškiaspalviai, gali būti raudoni, rožiniai, balti, alyviniai ir pan. Jie labai gražiai atrodo svetainėse ir biuruose. Dažnai azalijos būna dovanojamos, mėgėjai jas augina dideliais kiekiais. Jos žydi apie du-du su puse mėnesio, ir jų aromatas gali sukelti galvos skausmą, o prastai vėdinamose patalpose net ir sąmonės netekimą, kadangi šiame augale yra narkotinių medžiagų.
Gebenė - pati žinomiausia naminė liana, ir ją su malonumu naudoja interjeruose. Šį augalą taip pat galima pavadinti naudingu - jis valo patalpų orą nuo kenksmingų chemikalų, jo nemėgsta bakterijos ir grybeliai, tačiau jo lapai ir stiebai nuodingi. Jei jų paragauja naminis gyvūnas, jis žūva. Kartais gebenė žydi, nors ir retai - kartą į kelerius metus. Tačiau žiedų kvapas nemalonus, o vaisiai dar nuodingesni nei kitos augalo dalys, todėl geriau pašalinti pumpurus, kol jie nepradėjo skleistis.
Kaip kambarinis augalas dažnai auginama ir koralinė kiauliauogė - Australijoje ji laikoma piktžole, o pas mus pamėgta dėl ryškių uogų, suteikiančių įdomią išvaizdą. Būtent dėl to šiuo augalu dažnai apsinuodija vaikai, kuriuos suvilioja gražios raudonai oranžinės uogos, sukeliančios skrandžio skausmus, pykinimą ir vėmimą. Nuodingos ir lapų sultys - jos gali sukelti odos susierzinimą.
Ciklameną daugelis vadina meilės žiedu, ir jo porūšių daug - kai kurie gan nuodingi. Ciklameno žiedai primena puošnias peteliškes. Jis laikomas neįprastu, elitiniu, kaprizingu augalu, tačiau jo sultys gali sukelti odos uždegimus ir susierzinimą.
Apie alijošių niekas nei nepagalvotų kalbėti blogai - visi juk žino apie jo gydomąsias savybes. Tačiau gyvūnams šis augalas mirtinai pavojingas. Graužikai nuo jo iškart žūva, o kitiems prasideda stiprus viduriavimas. Perdozavus ir žmonėms alijošiaus sultys gali sukelti sunkų apsinuodijimą, nėščiosioms - persileidimą. Alijošius priklauso asfodelijų šeimai, ir kiti šios šeimos atstovai, auginami namuose, taip pat toksiški.
