Gydytojų teigimu, pavasarinį nuovargį įveiksite, jei tinkamai maitinsitės, gersite žolelių nuovirus, atsikratysite stresų, taip pat naudinga šviesos terapija.
Anot Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytojos Mildos Seibutienės, pavasarį dažnai nuovargį galime jausti dėl mažesnio fizinio aktyvumo žiemos metu, besikeičiančio paros ritmo.
Imunitetas dėl metų laikų kaitos nesilpsta. Tačiau jei jaučiamas silpnumas, jėgų stoka, apatija, nuotaikų svyravimai, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie organines priežastis: mažakraujystę, kitas kraujo ligas, endokrininius sutrikimus (skydliaukės, antinksčių, hipofizės, cukrinį diabetą), kepenų, žarnyno ligas, galvos smegenų patologiją, kitas. Todėl pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją, pasitarti, atlikti tyrimus. Taip pat tokie simptomai gali rodyti ir nuotaikos sutrikimus, pvz. depresiją.
Kas penktas žmogus turi tokių nusiskundimų. Gydytojai tai vadina pavasariniu nuovargio sindromu. Tai trunka kelias savaites.
Jaučiamas fizinis išsekimas, apatija, dirglumas, nuotaikų kaita. Tik specialistas gali įvertinti, kiek jums pavyksta savarankiškai tvarkytis. Kartais minėti simptomai yra ligos, kurią amerikiečiai vadina chroninio nuovargio sindromu, požymis. Manoma, ją sukelia Epšteino-Baro virusas. Tačiau dažniausiai tai būna pavasarinis nuovargis.
Endokrinologė Irena Degutienė atkreipia dėmesį, kad pavasarį jaučiamės išsekę ir dėl vitamino D stokos dėl saulės trūkumo.
„Žmonės, jaučiantys nuolatinį nuovargį, ilgai nedelsiant turėtų kreiptis į savo gydytoją ir atlikti pagrindinius tyrimus - šlapimo ir kraujo, po kurių ir paaiškėja nuovargio priežastis. Gana dažnai nustatomos , širdies, plaučių, virškinamojo trakto, kraujo ligos (pvz. anemija – ypač moterims)“, - sako gydytoja.
Nuovargis būdingas daugeliui endokrininių susirgimų, pvz. skydliaukės veiklos sutrikimams, cukriniam diabetui, antinksčių patologijai.
Dėl prastos fizinės ir psichinės būklės kalta mityba žiemą, kai gauname mažai vitaminų ir mineralų, todėl jų pavasarį reikia vartoti daugiau. Valgyti reikia nuo trijų iki penkių kartų per dieną.
Niekada nepersivalgykite. Nepamirškite prieš išeidami iš namų papusryčiauti, o paskui antrą kartą papusryčiauti – suvalgyti vaisių ar jogurtą. Į kasdienį racioną įtraukite žuvies arba liesos mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių, duonos ir kruopų.
Dieną sukrimskite riešutų, saulėgrąžų ar moliūgų sėklų. Atsisakykite saldumynų, išskyrus juodąjį šokoladą. Pasidaiginkite grūdų. Ridikų, liucernos, kviečių daigai – B grupės vitaminų šaltinis, juose gausu ir vitaminų A, C, E, cinko, kalio, kalcio, fosforo ir magnio.
Saulėgrąžose, moliūgų sėklose, riešutuose, juodajame šokolade yra magnio, kuris padeda įveikti stresą. Kviečių daiguose ir saulėgrąžose esantis cinkas naudingas plaukams ir nagams. Chromas stiprina imunitetą, mažina kraujyje cukraus lygį, taip pat – potraukį saldumynams.
Arbatos, antpilai
Širdžiai sveika žolelių, vaisinės arbatos. Gerkite gudobelės, šermukšnių, melisų, mėtų arbatas su citrina. Labai naudinga rožių žiedlapių arbata, joje yra kalio, magnio, cinko, kalcio ir glikozidų, kurie ramina širdies raumenis, aprūpina juos deguonimi. Arbatas galite pasaldinti medumi.
Svarbu išsimiegoti
Naktį reikia miegoti mažiausiai aštuonias valandas. Vos pajutę nuovargį, iš karto gulkitės miegoti. Išjunkite šviesą. Lovoje geriau neskaityti. Jeigu nepavyksta greitai užmigti, paklausykite ramios muzikos. Puikiai ramina seksas arba vonia su eteriniais aliejais. Galite pasivaikščioti.
Kovojame su stresu
Nuolatinis nerimas nestiprina sveikatos, atvirkščiai – kelia stresą. Kai gyvename įtampoje, visų pirma nukenčia psichika, dažnai kinta nuotaika, apima depresija, paskui nukenčia kūnas – atsiranda nuovargis, sutrinka virškinimas ir kraujotaka. Stresą galima įveikti daugeliu būdu. Moterims visų pirma reikia išmokti tvirčiau pasakyti „ne“ tiek darbe, tiek namuose. Nesveika persidirbti.
Stresą įveikia linksmi žmonės. jų kraujas geresnis, organizmas gamina endorfinus, kurie labai svarbūs stiprinant imunitetą ir kovojant su stresu. Sąžiningumas, nuoširdumas, juokas geriau aprūpina organizmą deguonimi, kadangi dirba diafragma ir plaučiai.
Tai geresnis būdas pagerinti savijautą, lyginant su antidepresantais. Tabletės suteikia tik laikiną palengvėjimą, o ilgai jas vartojant nukenčia širdis, mažėja kraujospūdis. Todėl antidepresantus reikia vartoti tik skyrus gydytojui. Tinkama mityba moterims kur kas svarbiau, nei brangios ir toli gražu ne visada naudingos farmakologinės priemonės.
Specialistai įspėją apie vadinamąjį juodojo pirmadienio sindromą. Kas tai yra? Jis prasideda savaitės pabaigoje – atsiranda apatija, nuovargis, kyla nepasitenkinimas savimi ir savo išvaizda. Jus graužia sąžinė dėl neišspręstų klausimų. Todėl savaitgaliais griebiatės darbų, tvarkyti namus, neleidžiate sau pailsėti.
Silpnesnės sveikatos žmonėms tai baigiasi širdies smūgiu ar insultu, kuris ištinka pirmadieniais tarp 8 ir 10 val. Todėl pavasarį nesistenkite per vieną dieną sutvarkyti visų susikaupusių reikalų. Geriau atsipalaiduokite, paskaitykite knygą, susitikite su draugais, nueikite į kiną ar teatrą, o geriausia – žvaliu žingsniu pasivaikščiokite.
Kuo daugiau saulės
Šaltuoju metu metų laiku mus dažnai apninkanti prasta nuotaika susijusi su šviesos trūkumu. Tad pavasarį naudokitės kiekviena saulėta diena. Saulės šviesa veikia smegenis, skatina posmegeninės liaukos veiklą, ši liauka gamina serotoniną, kurį vadina laimės hormonu. Iš smegenų šviesos impulsai siunčiami į nervų sistemą, kuri stimuliuoja ir lėtina medžiagų apykaita, hormonų sekreciją ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, užkerta kelią kraujagyslių ligoms.
Natūralią šviesą galima pakeisti dirbtine, tik ji nebus tokia naudinga. Kosmetologijos ir medicinos kabinetuose naudoja poliarizuotą šviesą, ji stiprina imunitetą. Sezoninę depresiją sušvelnina liuminiscencinės lempos, kurių šviesa artima dienos šviesai. Dvi valandas pabuvus tokioje šviesoje, pagerėja nuotaika ir savijauta.
Endokrinologės I. Degutienės teigimu, tiems, kurie nuolat jaučiasi išsekę, reikia pergalvoti savo dienos ir poilsio režimą, mitybos įpročius. Nuolatinė ir ilgalaikė psichologinė įtampa, stresas taip pat yra dažna išsekimu besiskundžiančiųjų priežastis. Galvos svaigimas gali signalizuoti apie įvairias galvos smegenų patologijas, tuomet reikia kreiptis į neurologą.
