Erkių gali būti visur – ne tik miške, tačiau ir jūsų namo kieme, tad svarbu pasirūpinti, kad mus suptų nepalankios sąlygos erkėms veistis, pavyzdžiui, būtų nupjauta žolė prie namų, vaikų žaidimų aikštelių, takų. Taip pat visada verta pasirūpinti erkes atbaidančiomis medžiagomis ir tinkama apranga einant į mišką ar kitas vietas.
Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose yra viena didžiausių rizikų užsikrėsti erkiniu encefalitu (EE). Lietuvoje 2006-2012 m. erkiniu encefalitu susirgo 2 993 gyventojai, 2010 m. ir 2012 m. mirė po tris susirgusiuosius.
Laimo liga (LL) per minėtą periodą susirgo 15 604 asmenys. Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas Ixodes ricinus erkė. Jų randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose.
Erkių platinamų ligų paplitimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų ir gamtos sąlygos, klimato kaita - spėjama, kad Europoje per kitą šimtmetį klimatas pašiltės 2-5°C ir reikšmingai padidės kritulių kiekis, o remiantis biologiniais ir statistiniais modeliavimo rezultatais, prognozuojama ir EE, LL padidėjimo rizika.
Nuo erkių platinamo encefalito gali apsaugoti vakcina, tačiau skiepų nuo Laimo ligos nėra, dėl to ja užsikrėtusieji dažniausiai patiria ilgą ir varginantį gydymą didelėmis antibiotikų dozėmis.
Medikai įspėja, kad svarbu laiku ir tinkamai diagnozuoti ligą, siekiant apsaugoti nuo bereikalingo gydymo antibiotikais, kurie nualina organizmą, gali sukelti gretutinių ligų, taip pat išvystyti sukėlėjų atsaprumą jiems.
„Žmonės dar dažnai nežino, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą perneša ne tik suaugusios erkės, bet ir jų lervos bei nimfos, kurių nematome“, - sako Ina Šapranauskienė, laboratorinės medicinos gydytoja, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė.
Anot jos, įsisiurbus erkei svarbiausia yra nepanikuoti:
- pasistenkite kuo greičiau ištraukti erkę – staigiu judesiu, suimant visą kūną, geriau pirštais, kad erkė neatpiltų „turinio“;
- atsiminkite, kad pastebėjus ir ištraukus erkę per 24 val., apsaugosite save nuo Laimo ligos net ir tuo atveju, jei įsisiurbusi erkė buvo jos nešiotoja;
- netrinkite ir niekuo netepkite įkandimo vietos;
- stebėkite save, jei pasireiškia į gripą panašūs simptomai ar parausta įkandimo vieta, kreipkitės į gydytoją.
Kaip atpažinti Laimo ligą?
„Jei įsisiurbė erkė, o aplink įkandimo vietą atsiranda paraudimas, primenantis žiedą, jei jaučiate panašius į gripą simptomus (nors jų gali ir nebūti), - jau įtariama, kad užsikrėtėte Laimo liga. Tuomet žmogus turi kreiptis į šeimos gydytoją, esant Laimo ligai būdingam paraudimui, gydymas skiriamas iš karto, o jam nesant, žmogui imamas kraujas, iš kurio laboratorijoje atliekami: Laimo boreliozės IgM ir IgG antikūnių nustatymas. Jei nors vienas iš šių tyrimų bus teigiamas, turi būti atliekamas patvirtinamasis kraujo tyrimas. Ir tik gavus teigiamą rezultatą , gali būti skirtas gydymas antibiotikais“, - įspėja I. Šapranauskienė.
Dažnai teigiami imunofermentiniu ar imunofluorescenciniu metodu atlikti tyrimai nėra tvirtinami specifiškesniu standartizuotu „Westernbloto“ metodu, kuris yra būtinas, nes pirmieji tyrimai nepatvirtina, kad esate užsikrėtę Laimo liga. Dėl to pasitaiko nemažai atvejų, kai žmogui diagnozuojama liga ir skiriama antibiotikų, nors iš tikrųjų pacientas Laimo liga neserga.
Ar žmogus užsikrėtęs Laimo liga, ar ne, tirtis patariama ne anksčiau nei po 4-6 savaičių, jei po erkės įsisiurbimo ryte neatsiranda vadinamas „erythema migrans“ - didesnis nei 5 cm paraudęs odos plotelis – šis simptomas pasireiškia 45-65 proc. užsikrėtusiųjų.
„Laimos ligos I ir II stadijos yra visiškai išgydomos antibiotikais. Svarbiausia yra vartoti tiksliai gydytojo skirtą dozę, nes netinkamas šios ligos gydymas neretai tampa įvairiausių kitų negalavimų pasekme“, - sako I. Šapranauskienė.
Kaip atpažinti erkinį encefalitą?
Virusas gali būti perduodamas per infekuotos erkės įkandimą arba, rečiau (bet greičiau ir per trumpesnį inkubacinį laikotarpį), per nepasterizuoto infekuoto gyvūno pieno vartojimą. Lietuvoje stebimi padažnėję užsikrėtimo erkiniu encefalitu (EE) per pieną atvejai. 2011 m. registruoti 4 protrūkiai (sirgo 13 asmenų), 2012 m. – tokiu būdu užsikrėtė 15 asmenų. Dažniausiai nurodoma priežastis – nepasterizuotas ožkų pienas. 2012 m. Lietuvoje EE sirgo 495 asmenys, t.y. 130 atvejų (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m.
EE inkubacinis periodas gali tęstis iki 28 dienų. Ligos simptomai panašūs į gripo: būdinga neaukšta temperatūra, tokia savijauta kamuoja 2-4 d., tačiau vėliau liga užsikrėtęs žmogus paprastai nebejaučia jokių simptomų.
„Du trečdaliai užsikrėtusių erkiniu encefalitu pasveiksta savaime, - sako I. Šapranauskienė, - todėl dažnai daroma klaida - imama tirti erkę, nors iš tiesų reikia tirti žmogų. Likusiems liga pereina į vadinamąją antrąją fazę, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Tokiu atveju gali vystytis meningitas, būdinga aukšta, net iki 40 laipsnių, temperatūra, pykinimas, vėmimas. Liga sukelia įvairių pasekmių, išliekančių visą likusį gyvenimą: tai gali būti miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, netgi elgesio pokyčiai ir kt.“
Anot I. Šapranauskienės, vaikams EE dažnai yra švelnesnės eigos, mažuosius ypatingai svarbu atidžiai apžiūrėti ir stebėti, jei įtariate, kad galėjo įsisiurbti erkė, jos lerva ar nimfa.
„Tyrimą dėl EE reikia atlikti praėjus 10 dienų po erkės įsisiurbimo. Vėlgi imamas kraujas ir atliekamas Erkinio encefalito IgM ir IgG nustatymas, - sako I. Šapranauskienė ir priduria, kad nuo šios ligos gydymo nėra: Gydomi tik simptomai, tad skiepai yra vienintelė šios ligos prevencija“.
Imunitetui įgyti reikia trijų erkinio encefalito vakcinos dozių.
Skiepijimo schema:
I dozė;
II dozė - 14 d. - 3 mėn. po pirmosios;
III dozė - 5-12 mėnesių po antrosios.
Imunitetas metams įgyjamas po pirmųjų dviejų dozių. Jam pratęsti reikalinga trečioji dozė, vėliau imunitetui palaikyti pakanka skiepytis kas trejus metus. Vakcinos efektyvumas siekia 98 procentus.
