Kvapas – didelė jėga
Uoslės pojūčiai veikia mus fiziniu, psichologiniu ir socialiniu lygmeniu. Kvapas gali sukelti stiprią emocinę reakciją. Su maloniais potyriais susijęs aromatas gali sukelti džiaugsmo antplūdį, o su nemaloniais pojūčiais susijęs kvapas – pasibjaurėjimą.
Kiekvieno žmogaus kvapas susideda iš 300 komponentų, kurių proporcijos ir deriniai yra individualūs. Svarbiausia – derinys, būtent jis sudaro unikalią kiekvieno formulę.
Daugumos mūsų pomėgių ir antipatijų pagrindas – emocinės asociacijos, susijusios su kvapais. Dažnai šios asociacijos kyla pasąmonės lygmeniu. Kai kuriems žmonėms asociacijos būna tokios stiprios, kad įprastai nemaloniais laikomi kvapai gali tapti mėgstamais, ir atvirkščiai.
Būna, kad žmogui patinka benzino ar asfalto kvapas vien todėl, kad kažkada karštą vasaros dieną greitkelyje jis patyrė stiprų laimės pojūtį, ir šie prisiminimai įsirėžė jam į atmintį.
Kvapai – svarbiausias santykių su artimaisiais elementas. Gimęs kūdikis greitai pradeda pažinti mamą pagal kvapą, o suaugusieji pagal kvapą atskiria savo vaikus ar sutuoktinius.
Viename jau klasikiniu tapusiame tekste žmonėms reikėdavo pagal kvapą atskirti, kuri sportinė palaidinė yra jų sutuoktinio. Iki tol dauguma iš jų nė nenutuokė, kad kvapas gali tapti atrankos ar pažinimo kriterijumi.
Tiesa, patirtis rodo, kad smegenys fiksuoja kvapą bent jau pasąmonės lygmeniu. Per nosį įkvepiamas kvapas kartu su kvapnios medžiagos (kurią vadina odorantu) molekulėmis patenka į nosies ertmę, kurioje sąveikauja su specialiais sensoriniais neuronais – uoslės receptoriais.
Receptoriai išskiria ir koduoja informaciją apie kvapą, paskui perduoda ją į tam tikrus smegenų centrus, kuriuose kyla emocinės reakcijos į uoslės signalą. Jis išsaugomas specialiame atminties skyriuje – taip atsiranda tam tikro kvapo sąsaja su emociniu santykiu.
Todėl mes, kaip ir tolimi mūsų protėviai, renkamės partnerius taip pat ir pagal kvapą. Galima jausti neprielankumą ir geram žmogui vien todėl, kad nepriimtinas ne tiek pats žmogus, kiek jo kūno kvapas.
Prakaitavimas – svarbus, naudingas ir veiksmingas. Taip kūnas palaiko normalią temperatūrą. Lašas prakaito atvėsina litrą kraujo puse laipsnio.
Mūsų kūnas taip sutvertas, kad su prakaito geležimis iš kūno pasišalina toksinai, drėgmė ir kitos medžiagos. Prakaitas yra bekvapis, kvapą suteikia bakterijos – jų kiekis ir tipai. Bakterijos – mikroorganizmai, kurių yra ant kiekvieno žmogaus odos. Būtent bakterijos padaro kvapą nemalonų, be to, jos skirtingos.
Tiek prakaito kvapas, tiek jo ypatumai priklauso nuo bakterijų rūšies, o ne nuo jų kiekio. Po intensyvaus fizinio krūvio, buvimo karštyje prakaituojama daugiau, o kvapas gali suintensyvėti.
Beje, ne visi mikroorganizmai daro kvapą nemalonų, vienos bakterijos turi stipresnį kvapą, nei kitos. Būtent nuo jų derinio priklauso, kaip žmogus kvepia. Aštriausias kvapas neto, kuris daugiausiai prakaituoja, o to, kurio organizme, konkrečiau – odoje yra per daug bakterijų, skleidžiančių nemalonų kvapą.
Norint pašalinti nemalonų kvapą, pakanka išsimaudyti po dušu ir apsivilkti švarius drabužius. Tačiau yra žmonių, kuriems šios paprastos procedūros nepadeda, jų prakaito liaukos funkcionuoja taip intensyviai, jų prakaito kvapas jaučiasi net tada, kai, regis, tam nėra jokių priežasčių.
Tokiu atveju reikia ieškoti priežasties, o priežastis gali būti infekcijos, ligos, nervų ir endokrininės sistemos būklė, virškinimo organų būklė ir panašiai.
Kvepiame tuo, ką valgome?
Nemalonaus burnos, o ir prakaito bei odos kvapo priežastis gali būti susijusi su produktais, kuriuos valgome. Štai kaip vystosi procesas: jei suvalgėte česnako, iškvėpsite stiprų jo kvapą, nes česnake yra sieros junginių. Česnakas patenka į skrandį, paskui į virškinamąjį traktą, ten pradedamas virškinti. Dalį jo suvalgo bakterijos, dalis per skrandžio sieneles patenka į kraujagysles, ir kraujas išnešioja jį po visą kūną, o dalis patenka į kvėpavimo organus. Štai kodėl aštrų kvapą turinčių produktų kvapas sklinda iš odos, prakaito ir netgi iš šlapimo.
Beje, keli tyrimai parodė, kad žmonių, valgančių daug ląstelienos turinčių produktų – neskaldytų grūdų, šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, kūno kvapas malonesnis.
Pataria gydytojas
Pernelyg gausus prakaitavimas ir specifinis kūno kvapas gali būti endokrininės ligos požymis. Pavyzdžiui, sutrikus skydliaukės funkcijai, pagausėja prakaitavimas, o sergant cukriniu diabetu, sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje, žmogus pradeda gausiai prakaituoti. Gausus prakaitavimas būna prieš menopauzę, priešmenstruaciniu laikotarpiu ir beveik visada po gimdymo. Taip yra dėl pasikeitusio estrogeno lygio.
Žmogaus aromatas susideda iš daugelio kvapų: odos, prakaito, riebalų liaukų išskiriamo kvapo, iškvepiamo oro kvapo, lytinių liaukų kvapo. Be to, visi šie kvapai priklauso ir nuo hormonų.
Tiesa, sistema tokia sudėtinga, kad praktiškai neįmanoma išskirti konkretaus hormono. Stipriai pakeisti lytinių organų kvapą gali pakeisti ginekologinės ligos.
Paslaptingi feromonai. Juos gamina vidaus sekrecijos liaukos, kurios reaguoja į hormoninius stimulus, t. y. prakaito ir riebalų liaukų stimulus. Tačiau feromonai neturi kvapo, įprasta šio žodžio prasme. Užtai per feromonus vyro smegenys atpažįsta hormoninį moters organizmo pasirengimą seksui.
Šis klausimas mažai ištirtas, veikiausiai feromonų gamyba priklauso nuo kelių, ne tik lytinių hormonų. Pagal tokį patį kvapo signalą gyvūnų pasaulyje patinėliai pajunta patelės pasirengimą poruotis.
Tačiau šiuolaikiniame žmonių pasaulyje feromonus kur kas sunkiau užuosti. Mes stengiamės nuplauti visus mūsų kūną identifikuojančius kvapus, naudojame dezodorantus, dirbtinius kvepalus. Šiuolaikinėje visuomenėje kvepėti savu aromatu nepriimtina ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam žmogui, todėl, kad kvapai atskleidžia emocijas, daro jį nepasaugotą aplinkiniame pasaulyje.
Pavyzdžiui, vienas iš antinksčių hormonų – adrenalinas skatina išsiskirti medžiagas, kurios, kaip ir feromonai, neturi kvapo, tačiau jautrios šunų nosys iš karto užuodžia baimę ir tampa agresyvūs. Na o dideliais kiekiais išsiskiriančias šias medžiagas užuodžia ir žmonės.
Jei jums nemalonus savas kvapas ir jūs užtikrinti, kad esate absoliučiai sveiki, vadinasi, kažkas negerai jūsų vidiniame pasaulyje, jūsų nemeilė sau persiduoda aplinkiniams. Pabandykite pakeisti požiūrį į savo kvapą, įvertinkite jo unikalumą ir patrauklumą, tada jūsų kūnas atsakys nematomais fluidais ir aplinkiniai priims jus lygiai taip, kaip jūs save.
Kaip rinktis priemones nuo prakaito
1. Atidžiai perskaitykite etiketę. Atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir hermetiškumą. Kuo trumpesnis galiojimo laikas ir kuo hermetiškiau įpakuota, tuo mažiau konservantų.
2. Turėkite omenyje savo odos ir prakaitavimo ypatumus. Purškiami dezodorantai netinka tiems, kieno jautri oda, kadangi juose didelė spirito koncentracija, jie gali sudirginti odą ar netgi sukelti dermatitą. Jautriai odai tinka parfumuota pudra ar talkas, o sausai odai – dezodoruojantis kremas ar gelis.
3. Jokiu būdu nevartokite antiperspirantų prieš sportuodami, eidami į pirtį, prieš sunkų fizinį darbą ir pan., kad neužsikimštų poros, o oda laisvai kvėpuotų.
4. Dezodorantą visada tepkite ant sausos, švarios odos, prieš miegai kruopščiai nuplaukite, netepkite naujo sluoksnio ant seno.
