„Tiesos Ministerija stulbinamai skyrėsi nuo visų kitų aplink matomų objektų. Tai buvo milžiniška piramidės formos struktūra iš balto švytinčio betono – kylanti pakopa po pakopos tris šimtus metrų į viršų. Buvo sakoma, kad Tiesos Ministerijoje yra trys tūkstančiai kambarių virš žemės ir atitinkamos atšakos po žeme“, – ši ištrauka iš 1949 metais anglų rašytojo George’o Orwello išleisto antiutopinio romano „1984-ieji“, regis, apibūdina ne išgalvotą ministeriją, o beveidį Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane stūksančio pastato fasadą, pradėjusį kilti XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Kas aukščiau ir įspūdingiau?
Nežinia, ar paveikta šio romano, ar nusprendusi palenktyniauti su kapitalistiniu Vakarų pasauliu, 1987 metais Šiaurės Korėja, tiksliau – jos vadovai, griebėsi būtent tokio utopinio projekto – 1989 metais šioje šalyje turėjusiam įvykti XIII Pasaulio jaunimo ir studentų festivaliui Pchenjano centre pastatyti milžinišką viešbutį. Taigi lyg ir nieko bendra nei su Tiesos Ministerija, nei su kokia kita propagandos įstaiga, gal tai tik sutapimas, kad 105 aukštų piramidės formos Riugjono viešbučio sienos į dangų kyla būtent 330 metrų, o kambarių viešbutyje suprojektuota tiksliai 3 tūkstančiai. Dar galima paminėti ir trejetą po žeme pasislėpusių aukštų.
Yra tik vienas neatitikimas – iki jaunimo festivalio viešbutis nebuvo atidarytas. Neatidarytas jis iki šiol. Tiesa, vilčių atsirado: žadama, kad po 16 metų komos 2008-aisiais atnaujinta jo statyba iki 2012 metų pabaigos bus baigta – taip planuoja viena Egipto kompanija, kuri ėmėsi projekto.
Su viešbučiu sietos permainos
1987-aisiais pradėti įgyvendinti kompanijos „Baikdoosan Architects & Engineers“ darbai įstrigo po dvejų metų. Iškilus problemoms dėl nekokybiškos statybos darbų pabaigą teko nukelti. O 1992 metais, po Sovietų Sąjungos griūties, dėl finansavimo problemų, elektros ir žaliavų trūkumo bei visuotinio nepritekliaus darbai buvo visiškai sustabdyti – 105 aukštai betono su rūdijančiu kranu ant stogo neapibrėžtą laiką liko styroti miesto horizonte kaip skaudus priminimas apie žlugusią totalitarinės valstybės ambiciją („BBC News“, 2009 m.).
O ambicijų būta didelių. Kalbėta, kad šis projektas buvo Šiaurės Korėjos vyriausybės šaltojo karo atkirtis Singapūre iškilusiam aukščiausiam pasaulio viešbučiui „Westin Stamford Hotel“, kurį 1986 metais pastatė Pietų Korėjos kompanija „SsangYong Group“. Šiaurės Korėjos valdžia įsivaizdavo, kad projektas paskatins Vakarų investuotojus žengti į rinką. Įsteigus „Ryugyong Hotel Investment and Management Co.“ kompaniją, per kurią buvo tikimasi pritraukti 230 mln. JAV dolerių užsienio investicijų, užsieniečių atžvilgiu buvo netgi žadama laikytis liberalesnės politikos. Esą jei norės, užsienio investuotojai galės atidaryti net kazino, naktinių klubų ar japoniškų barų.
Jei viešbutis duris būtų atvėręs, kaip planuota, 1989-aisiais, būtų tapęs septintu aukščiausiu pastatu pasaulyje, taip pat aukščiausiu pasaulio viešbučiu, aplenkdamas ir minėtą Pietų Korėjos projektą Singapūre. 105 aukštų, 330 metrų aukščio statinys yra maždaug 360 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Iki statybų įšaldymo Šiaurės Korėja Riugjono viešbučio projektui išleido apie 750 mln. JAV dolerių, o tai tuomet sudarė apie 2 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.
Tačiau kone 16 metų sostinės centre dominuojantis milžiniškas betono kevalas prastovėjo tuščias, be langų, elektros instaliacijos, apdailos. Dar 1990 metais, atlikę pastato būklės ekspertizę, Europos Sąjungos Prekybos rūmai Korėjoje pateikė išvadą, kad dėl betono kokybės ir lifto šachtos pastato struktūra yra nepataisoma. Nors 2008 metais Šiaurės Korėjos vyriausybės atstovas „Los Angeles Times“ teigė, esą statybos nebuvo baigtos dėl to, kad valstybė pristigo lėšų.
Falsifikavo žemėlapius
Architektai šį jau kone ketvirtį amžiaus besitęsiantį gigantiško viešbučio projektą jau seniai nurašė kaip nevykusį. Riugjono pavadinimas, korėjiečių kalba reiškiantis „gluosnių sostinę“, yra ir vienas istorinių Pchenjano pavadinimų. Romantiškas pavadinimas, kurį per 16 metų nustelbė kandūs epitetai. Žiniasklaida nebaigtą statinį vadino pasmerktuoju viešbučiu, viešbučiu fantomu, blogiausiu pastatu pasaulyje ir net blogiausiu pastatu žmonijos istorijoje. Galbūt tokią aštrią kritiką provokuoja Šiaurės Korėjos vyriausybės nenoras atsakinėti į konkrečius klausimus. Nors viešbučio atvaizdas, tiksliau – jo vizualizacija, kartą buvo pasirodęs ant Šiaurės Korėjos pašto ženklo, šalies vyriausybė ilgą laiką neigė pastato egzistavimą. Sunku net įsivaizduoti, bet fotografijos buvo retušuojamos, statinys buvo šalinamas net iš Pchenjano žemėlapių.
Akivaizdžiai pasmerktas projektas
2005 metų birželį prestižinis Italijoje leidžiamas architektūros žurnalas „Domus“ paskelbė konkursą, kviečiantį kurti galimus Riugjono viešbučio likimo scenarijus. Iš pradžių italai architektas Stefano Boeri, menininkas Arminas Linke ir architektas bei urbanistas Andrea Petrecca Šiaurės Korėjoje atliko studiją – parengė fotografijų ciklą „Ryškūs padariniai, arba Standartinio miesto dalys, praturtintos propagandinėmis dizaino išimtimis“ ir keletą straipsnių ta pačia tema, kurių vienas buvo kaip tik apie garsųjį viešbutį, beje, jis vadinosi „Piramidė fantomas“.
Ši trijulė ir inicijavo „Domus“ konkursą, prašydama teikti siūlymų, kaip būtų galima įsivaizduoti šio ateities griuvėsio ateitį. Taip menininkai norėjo paskatinti reprodukcijų, analogų ir architektūros vizijų žaidimą. Idėjų konkursui pateikta įvairių, bet daugiausia tai buvo siūlymai, kaip daug metų dūlantį statinį ištrinti iš Šiaurės Korėjos sostinės panoramos, nes visuotinai sutarta, kad jis toli gražu nepuošia miesto, o greičiau yra architektūrinė rakštis, bjaurinanti ir taip ne itin spalvingą miesto veidą.
Vienu išskirtinių konkurso darbų tapo „Extraneo“ grupės (Josephas Grima kartu su S. Boeri ir A. Linke) pateiktas fantastinis klipas „demolition S how“, kuriame Riugjono viešbutis, prie jo pritvirtinus kelias korėjietiškas raketas, tiesiogine prasme išskraidinamas į kosmoso platybes (klipą galima pažiūrėti „Youtube“ paieškoje įvedus „Fiction Pyongyang – demolition S how – Ryugyong North Korea“). Raketos čia pasirinktos, matyt, ironizuojant militaristinę Šiaurės Korėjos vado Kimo Jong-ilo propagandą. Be to, kalbama, kad jis pats ir pateikė į raketą panašaus viešbučio dizaino idėją.
Viešbutis veikia tik internete
Kita plačiąją visuomenę pasiekusi kūrybinė idėja buvo iki šiol gyvuojantis interneto projektas http://ryugyong.org – virtuali trimatė Riugjono viešbučio modelio platforma, kurioje projekto autoriai atlieka virtualių nekilnojamojo turto plėtotojų vaidmenį, t. y. kuria virtualius statinio plotus ir juos nuomoja asmenims bei organizacijoms. Anot projekto kūrėjų, šios platformos ir forumo tikslas buvo paskatinti kitokį architektūrinio diskurso bei koncepcijos lygį, kuriame susikertantys skirtingi aspektai ir požiūriai išprovokuotų hibridinę aplinką bei nuolatinio kitimo, nenuspėjamumo vizijas. O norintieji šį nekilnojamąjį turtą turėti nors kiek apčiuopiamesnės formos gali įsigyti stilizuotus marškinėlius su trimačiu įsigyto ploto atvaizdu arba su K. Jong-ilo atvaizdu ir prierašu „Įdomu, kas dar galėtų priminti raketą?“
Gal viskas neatrodytų taip beviltiška, jei viešbutis stovėtų kur nors Pietų Korėjoje, kur leidžiama keliauti amerikiečiams ir kur tokie projektai kaip „Busan Lotte Tower“ ar „Lotte Super Tower“ dabar kyla šimtus metrų virš anksčiau buvusios kuklios horizonto linijos. Per 2007-uosius Šiaurės Korėjoje apsilankė tik 2 tūkst. vakariečių – dar pusės tiek reikėtų, kad bent vieną naktį būtų apgyvendinti visi viešbučio kambariai. O jei dar atsižvelgtume į tai, kad Pchenjano gyventojų skaičius svyruoja tarp 2,5 ir 3,8 mln. – oficialių duomenų Šiaurės Korėjos vyriausybė nepateikia: Riugjono viešbučio perspektyvos kvepia visišku krachu.
Ir vėl dalijami pažadai
Praėjus 25 metams nuo statybų pradžios, 2012-aisiais, Šiaurės Korėjos sostinėje duris atvers viešbutis, kuris turėjo būti aukščiausias pasaulio pastatas – taip 2008 metais žiniasklaidą informavo Šiaurės Korėjos pareigūnai. 2008-aisiais šio projekto gaivinimo ėmėsi Egipto kompanija „Orascom Telecom Holding“ (priklausanti korporacijai „Orascom Group“), gausiai investavusi į Šiaurės Korėjos mobiliųjų tinklų pramonę, bankų, transporto infrastruktūrą, taip pat statybų sektorių.
Jei pavyks darbus baigti, kaip numatyta, iki kitų metų balandžio, pastato atidarymas sutaps su 100-osiomis šalies įkūrėjo Kimo Il-sungo gimimo metinėmis. Viešbutis turėtų užimti dešimt pastato aukštų – nuo 20-o iki 30-o. Čia taip pat įsikurs restoranų ir biurų, bus įrengta apartamentų. Šiuo metu viešbutis yra 40-as pastatas pasaulyje pagal aukštį ir ketvirtas pagal aukštų skaičių.
Jis turi tris 75 laipsniais pasvirusius sparnus – kiekvienas 100 metrų ilgio ir 18 metrų pločio. Jie sueina į vieną tašką, kur suformuojama smaili viršūnė, baigiama nupjautu 40 metrų pločio kūgiu. Čia bus aštuoni besisukantys aukštai, o virš jų iškilę dar šeši statiniai aukštai. Pagal pradinį planą čia turėtų būti įrengti penki besisukantys restoranai.
Gal ir išties bus: 2009 metais „Orascom“ vykdomasis direktorius Khaledas Bichara pažymėjo, kad spręsdami plačiai diskutuotas su pastato struktūra susijusias problemas jie nesusidūrė su pernelyg daug kliūčių. Jei viskas pavyks, šalies įkūrėjo metines minėsiantys valstybės vadovai galės gėrėtis didžia savo šalimi maždaug iš 300 metrų aukščio. Gal ir ne raketos aukštis, bet jei lygintume su Vilniaus TV bokšto restoranu „Paukščių takas“, kuris įrengtas 165 metrų aukštyje, tektų pripažinti, kad gana aukštai.
