Kaip viduje, taip ir lauke
Ką nors tikrai turime užsilikusio iš praeitų metų. Tereikia patikrinti kalėdinių žaislų dėžes ir iš jų ištraukti elektrines girliandas. Jeigu pirkome kokybiškas, patikimo gamintojo, turi tarnauti ne vienus metus.
Ar kabinti kaip ir pernai? Įrėminti balkoną, apvynioti prie namo augantį spygliuotį – tai paprasčiausias sprendimo būdas. O ką apie naujas apšvietimo tendencijas kalba specialistai?
„Švenčių studijos“ vadovė, architektė Jolanta Tūraitė sako, kad planuojant kalėdinį apšvietimą remiamasi tomis pačiomis tendencijomis, kaip ir dizaino, audinių, mados pasaulyje.
„Šių metų nauja kryptis – šalta ledo spalva. Tai sidabriniai, balti atspalviai, kuriantys ledo karalienės įvaizdį.
Kita tendencija – rytietiškas stilius: ryškios raudona, žalia, violetinė, geltona spalvos. Šie stiliai išskirstomi į posluoksnius pagal individualius poreikius ir skonį, derinant prie savo aplinkos“, – teigia J. Tūraitė.
Ji pataria pirmiausia pradėti nuo šventinio interjero: jeigu namuose vyrauja ramios, prislopintos kavos, kakavos, ochros spalvos, reikia derinti panašių atspalvių šventinį dekorą, kuris pagyvinamas blizgiais elementais. Rytietiško ar pietietiško stiliaus šventinė puošyba namams suteikia gyvybingos nuotaikos.
„Jeigu išsiruošėme į parduotuvę nusipirkti naujų dekoro elementų, pirmiausia pasidarykime juodraštį. Išsikirpkime spalvoto popieriaus kvadratėlius, kurie atitiktų spalvas mūsų namuose, ir susiklijuokime ant juodo popieriaus. Tuomet parduotuvėje nepasimesime tarp gausybės blizgančių ir spalvingų papuošalų bei girliandų“, – pataria J. Tūraitė. Juk net brangiausi drabužiai ar papuošalai, nesuderinti tarpusavyje, nesukuria laukiamo įspūdžio. Ir priešingai, paprastomis priemonėmis galima rasti originalų ir įspūdingą sprendimą.
Šios tendencijos pritaikomos ir lauko puošybai. Jeigu renkamės šaltas spalvas, pakaks baltos ir mėlynos. Jeigu norime sukurti šiltą apšvietimą, rinkimės raudoną, geltoną, o žalią atstos eglutė. Tokių pačių spalvų rinkimės ir kitus dekoratyvinius elementus, pavyzdžiui, šviečiančius sferinius objektus.
Menas iš paprastų dalykų
Pasak architektės, nereikia bijoti menkos meninės vertės kalėdinių skulptūrų.
„Juk tai šventė, kuri siejasi su vaikyste. Sukurkime gražią pasaką. Kita vertus, ribą reikia jausti ir neperžengti ten, kur prasideda kičas. Nebūtinai tai lemia kaina: brangus sferinis objektas gali būti lygiavertis pirktam Gariūnų turguje. Viskas priklauso nuo to, kaip jis bus įkomponuotas į aplinką“, – mano J. Tūraitė.
Šiltas ar šaltas lauko apšvietimas gali pabrėžti ir įdomią pastato architektūrą. Klasikinis sprendimas – girliandomis įrėmintas langas, balkonas ar tvora. Jei prie namų auga gražios formos medis, nepalikime jo neapšviesto, apsukime lanksčiu šviečiančiu kabeliu kamieną ir šakas.
„Svarbiausia, būkime kūrybingi, nes naujos tendencijos padiktuoja tik pagrindinę idėją, kurią turime įgyvendinti taip, kad nebūtume nuobodūs nei sau, nei kitiems“, – teigia Jolanta Tūraitė.
Iš paprastų dalykų gali būti sukurtas meninis šviesos paveikslas. Lanksčiu šviečiančiu kabeliu galima apraizgyti seną dviratį, vaikišką vežimėlį, senelio roges kaimo sodyboje ir net... seną mašiną.
Nepamirškime ir liaudiškų raštų. „Švenčių studijos“ vadovė pataria įsižiūrėti į ornamentais išmargintas pirštines ar lovos užtiesalus: „Raštą nusipieškime, išsididinkime ir tokį patį ornamentą išdėliokime iš žvakelių kieme ar nubrėžkime kontūrą iš šviesos girliandų šventinį Kalėdų vakarą. Nustebinkime save, šeimą ir draugus.“
J. Tūraitė pataria sugalvoti gražių tradicijų: vietoj aprangos kodo kvietimuose svečių paprašyti rankų darbo kalėdinių eglutės žaisliukų. Kiekvienais metais eglutė pasipuoš vis naujais aksesuarais, kurie bus kupini mielų prisiminimų apie brangius žmones.
Šviesa visada nugali
Kada pasivysime Vakarų Europą ir mūsų miestai šventiniu metu atrodys jaukūs, panašūs į kalėdinę pasaką?
Architektės manymu, ir pas mus labai stengiamasi puošti miestus, pagal galimybes skiriama lėšų gatvėms ir aikštėms apšviesti: „Tik prieš 14 metų Vilniaus Gedimino prospektas pirmą kartą prieš šventes apšviestas profesionaliai. Tai labai mažas laiko tarpas atsirasti tradicijoms, nors, nepaisant to, mes daug pasiekėme.“
Tačiau nereikia pamiršti realijų: žmogus gal ir norėtų girliandomis apvynioti savo namą, bet taupo, juk elektra brangi. „Būkime realistai, bet ir optimistai. Juk šviesa visada nugali“, – šypsosi specialistė ir linki visiems nors dalelę šviesos išnešti iš namų į kiemus ir gatves: „Labai svarbu, kad būtų sukurta bendra miestų ir miestelių šviečianti erdvė, kurioje visi pajustų šventinę nuotaiką.“
Šiek tiek istorijos
Viskas prasidėjo nuo vienos mažos žvakelės. Jau nuo XVII a. krikščionys advento periodu burdavosi ir kartu melsdavosi, įsižiebę žvakelę. Praėjo dar keli šimtmečiai ir tradicija šventiniu metu puošti namus, uždegti žvakutę ant kalėdinės eglutės plačiai paplito Vokietijoje ir išpopuliarėjo Rytų Europoje.
Žvakutės ant eglės šakelių buvo pritvirtintos ištirpdžius vašką, o laikikliai pirmą kartą panaudoti 1890 m. Žvakių liepsneles pakeitė elektrinės girliandos, kurios buvo išrastos Didžiojoje Britanijoje karalienės Viktorijos epochoje ir per emigrantus paplito Amerikoje ir Australijoje.
1881 m. Savoy teatras Londone buvo pirmasis, apšviestas elektrinėmis iliuminacijomis. Seras Josefas Svanas, išradęs šviesos bumbulus, panaudojo 1200 eglutės kaitinamųjų lempučių. Po metų, lapkričio 25-ąją, teatras premjeros proga buvo papuoštas miniatiūrinėmis riešuto dydžio lemputėmis. Nuo šios datos kalėdinių eglučių girliandų įžiebimas tapo tradicija.
Pirmąsias specialias lemputes Kalėdų eglutei pagamino Edvardas H. Džonsonas, Tomo Edisono kompanijos viceprezidentas. Raudonos, baltos ir mėlynos lemputės papuošė jo namus Penktojoje aveniu Niujorke. Nors vietinė spauda ignoravo šį įvykį kaip komercinį triuką, E. H. Džonsonas pakrikštytas kalėdinių eglučių lempučių tėvu. Nuo 1900 metų viešosios įstaigos pradėjo puošti elektrinėmis girliandomis vitrinų langus. Eiliniams miesto gyventojams šios lemputės buvo per brangios, todėl dar kelis dešimtmečius žvakės buvo nepakeičiamos.
