Lina Staknienė Trakų krašte – ne atėjūnė. Atgavusi senelio žemę ji nusprendė imtis kaimo turizmo verslo. Tačiau moteris norėjo kitaip nei įprasta sutvarkyti aplinką.
Įgyvendino svajonę
„Jau tampa norma, kad kuo daugiau prisodinama retų, įmantrių kitų kraštų augalų, tuo esą gražiau tvarkoma aplinka. Aš taip nemanau. Lietuvoje labai daug gražių nuo seno čia augančių augalų, tad kam žavėtis atvežtiniais?“ – retoriškai klausė Lina.
Moteris tuščiai nekalbėjo. Ėmė ir įgyvendino ne vienus metus puoselėtą svajonę. Šiemet kaimo turizmo sodyboje visi norintys gali gėrėtis prieskoninių augalų kolekcija.
Tiesa, dar ne visi augaliukai suvešėjo. Kitais metais lysvelės atrodys daug pilnesnės. „Labai smagu, kai per virtuvės langą ištiesęs ranką gali nusiskinti mėtų, šalavijų ar kitų kvapiųjų žolelių ir čia pat užsiplikyti arbatos. Lysvelėse daug prieskoninių augalų, kuriuos gali skinti ir valgyti.
Kiek tolėliau susodinome nuodinguosius augalus. Labai svarbu, kad žmonės juos pažintų“, – sakė L.Staknienė.
Rado bendramintę
Moteris neslėpė dėkingumo žinomai prieskoninių augalų ir vaistažolių specialistei Irenai Kubilienei. Anot Linos, Irena – vaikščiojanti augalų enciklopedija. „Labai daug augalų Irena atvežė iš savo sodo. Kai kuriuos radome čia pat, aplinkinėse pievose augančius natūraliai. Kai visi augalai suvešės, bus įspūdingas vaizdas. Kartu kurdamos kolekciją galvojome apie tai, kad visi norintys galės čia lankytis ir mokytis atpažinti augalus, sužinoti, kur jie naudojami. O kai sukaupsime mėtų kolekciją, gal net pradėsime siūti miego pagalvėles“, – pasakojo Lina.
I.Kubilienė prieskoniniais augalais ir žolėmis gyduolėmis domisi jau kelios dešimtys metų, o paprašyta konsultacijos ir visokeriopos pagalbos, mielai sutiko padėti. Nors baigusi anglų kalbos, o ne biologijos studijas, augalais I.Kubilienė domisi labai seniai.
„Sode turiu sukaupusi didelę kolekciją. Dalį jos augalų padovanojau savo pačios įkurtai prieskoninių ir vaistinių augalų kolekcijai Vilniaus universiteto botanikos sodui Kairėnuose. Dabar ten nuolat vedu seminarus. Labai apsidžiaugiau Linos pasiūlymu įkurti panašią kolekciją jos kaimo turizmo sodyboje“, – pasakojo Irena.
Pasitelkė intuiciją
Labiausiai ją sužavėjo tai, kad kolekcijai skirtas beveik 2 hektarų plotas. Tad entuziastingai augalų mylėtojai netrukus gimė sumanymas, kad galima suformuoti ne tik prieskoninių, bet ir vaistinių augalų sodą, o tolėliau užpelkėjusioje pakalnėje – pabalės kolekciją.
„Daug ką darėme ekspromtu. Nelabai įsivaizdavau, kas ir kaip turėtų būti, tačiau kai atvežė augalus, pasitelkiau, kaip anglai sako, žaliuosius pirštelius ir intuityviai viską padarėme taip, kad nieko nesinori keisti. Tiesa, sodinome augalus per karščius, tad vėliau teko daug ką atsodinti“, – sodo įkūrimo istoriją atskleidė augalų specialistė.
Augalus reikia pažinti
Labiausiai ji liko patenkinta bedirbant atrastu principu, kuris iš pirmo žvilgsnio labai paprastas: prie laukinių augalų pasodinamos sukultūrintos jų veislės.
„Pavyzdžiui, auga nakviša vaistažolė ir šalia jos – kelios dekoratyvinės nakvišų veislės. Vadinasi, kiekvienas gali labai lengvai pamatyti, koks tarp tų augalų skirtumas. Visada sakiau ir sakysiu, kad turime mokytis atpažinti augalus. Juk tai irgi būtina išsilavinusiam žmogui. Kita vertus, yra daug nuodingų augalų, kuriuos privalu žinoti dėl savo ir artimųjų saugumo. Nuodingiesiems parinkome tolimesnį kampą. Dažnas pamatęs tarp jų eleborus, kurpaites, rusmenes, pavasarinius adonius, rūtas nustemba sužinojęs, kad tai nuodingieji augalai, kurie puošia mūsų gėlių darželius. Nežinant šių savybių tokie augalai gali ir pakenkti“, – perspėjo I.Kubilienė.
Pavasarį pasitiks žiedais
Kitas principas, kurio buvo laikytasi formuojant sodą, – tai augalų sodinimas atkreipiant dėmesį į reljefą, saulėtumą ir drėgnumą. Teko pasukti galvą, ką daryti su lysvių pakraščiais. Abi moterys nusprendė, kad geriau nei buksmedžiai atrodys katžolės ir levandos su čiobreliais.
„Pavasarį, kol prieskoniniai augalai sužaliuos, visur žydės krokai, snieguolės, scylės. Vaizdas iš tolo kvies prieiti ir pasigrožėti, – džiaugėsi Irena. – Greitai plintančių, agresyvių augalų stengėmės vengti, nes juos sunku suvaldyti. Pasimokiau kurdama VU botanikos sodo kolekciją.“
Žvelgia toliau
Rinkdama augalus pabalės kampeliui, I.Kubilienė stengėsi, kad susodinus juos padvelktų paslaptimi. „Žemoje ir drėgnoje vietoje sodinome valerijonus, vingiorykštes, bergenijas, jonpaparčius, pavasarį ten žydės girinės tulpės, kurias atvežiau iš savo sodo.
Beje, tai labai retas augalas. Nešienaujamoje pievoje prisėjau didžiagalvių ramunių. O prie suolelių pasodinome didžiųjų rasakilų“, – vardijo pašnekovė. Prie pavėsinės šią vasarą moterys pasodino valgomų česnakūnių, laiškinių česnakų, anyžinių garduoklių ir dar daug kitų vitaminingų augalų.
„Kai Lina kramtė anyžinės garduolės sėklas, mačiau, kokiu džiaugsmu švietė jos akys. O aš labai laiminga, kad sutikau bendramintę. Su Lina žvelgiame toliau, turime minčių organizuoti seminarus. Gaila tik, kad mano amžius ir sveikata jau neleidžia aktyviai įsijungti į tokią veiklą.
Kita vertus, pati Lina galėtų imtis tokio darbo, nes ne kartą lankėsi mano vedamuose seminaruose VU botanikos sode Kairėnuose“, – tikino Irena.
Šiuo metu prie kaimo turizmo sodybos „Riterio krantas“ auga daugiau nei 100 pavadinimų prieskoninių ir vaistinių augalų. Kitais metais jų bus pasodinta dar daugiau.
