Pirmiausia su kolegėmis žurnalistėmis iš Latvijos ir Estijos iš Rygos „airBaltic“ lėktuvu skrendame į Hamburgą, miestą prie Elbės, antrąjį pagal dydį uostą Europoje. Po dviejų valandų nusileidžiame Hamburgo oro uoste, apsigyvename keturių žvaigždučių, krištoliniais šviestuvais spindinčiame, bet jau kiek nugyventame viešbutyje „Maritim Hotel Reichshof“, šalia Hamburgo geležinkelio stoties. Rengiamės vėjo neperpučiamas striukes, maukšlinamės kepures, aunamės patogius batus ir keliaujame dairytis po muges.

Gatvėje ūžauja vėjas, bet jį pamirštame, kai tik atsiduriame didesniuose ir mažesniuose kalėdiniuose miesteliuose (iš viso jų Hamburge – dvylika). Pagrindinė Kalėdų mugė vyksta prie miesto Rotušės. Prieš mūsų akis - kalnai kepinių, rankų darbo saldainių, maišai valgomųjų kaštonų (šimtas gramų kainuoja 2,5 euro) ir, žinoma, karštas vynas su daugybe kvapnių prieskonių, didžiulės keptuvės su įvairių rūšių vokiškomis dešrelėmis, nesveikai (kaip pasakytų dietologai) su spirgučiais keptos bulvės, ant iešmų skrunda didžiuliai paršai. Viskas taip kvepia, kad, rodos, gali pasisotinti vien kvapu.

Aiškiai juntame, kada baigiasi darbas – į mugę plūsteli žmonės. Prie stalelių lauke, spiečiasi biurus palikę kolegos, porelės, tėvai su vaikais. Ant stalelių lauke garuoja valgiai, karštas vynas mėlynuose arba raudonuose moliniuose puodeliuose, dekoruotose Kalėdų atributika. Daug kur dega laužai. Skamba gyva muzika – groja net trys Kalėdų seneliai, kitur – liaudies muzikantai. Melodijos tik vokiškos, jokių tarptautinių šlagerių. Vaikščiodamas po mugę tikrai nepamiršti, kad esi Vokietijoje.

Už lango – skanėstai. Apšerkšniję langai Hamburge – tik imitacija (I.Liutkevičienės nuotr.)
Sukasi lemputėmis išpuoštos karuselės. Virš mugės laikinų namelių stogų kartas nuo karto rogėmis praskrieja Kalėdų senis (na, žinoma, netikras). Kiekvieną kartą jam praskriejant, vaikai krykščia iš laimės. Gidė pasakoja, kad dabar visą mėnesį miestiečiai vieni kitiems sakys: „Susitikime Kalėdų mugėje puodeliui karšto punšo“.

Hamburgo uoste švartuojasi didžiuliai kruiziniai laivai, nes vienas didžiausių šių laivų keleivių noras - apsilankyti tikroje vokiškoje Kalėdų mugėje. Juk taip laukti Kalėdų ir taip užkrėsti laukimu kitus temoka tik seni Kalėdinių turgelių rengimo vilkai vokiečiai, pradėję jas rengti prieš keturis šimtus metų.

Kitą mūsų, Baltijos šalių žurnalistų, stotelė Vokietijoje UNESCO pasaulio paveldo saugomas miestas Liubekas, įkurtas 1143 metais. Į jį traukiniu atvažiuojame iš Hamburgo per valandą. Apsigyvename moderniame viešbutyje „Movenpick Hotel Lubeck“, šalia garsiųjų miesto Holšteino vartų.

Liubeke taip pat ne viena Kalėdų mugė. Viena jų, Travės upės pakrantėje skirta tik vaikams, ten tik mažos eglutės ir maži nameliai, kuriuose galima žasiti. Pagrindinė miesto Kalėdų mugė taip pat vyksta šalia Rotušės. Ji suskirstyta į zonas. Senovę menančioje – senieji amatai, senos krosnys, kailiai, įvairiaspalvis namų gamybos vynas. Buvo ir žalio, jo paragavę, įsitikinome, kad žalias vynas tikrai ne vanduo. Šioje dalyje prekiaujame tuo, kas buvo gaminama ir parduodama turguose prieš šimtmečius. Kitoje dalyje – nameliai, kuriuose vokiečių kalba tyliai sekama vis kita pasaka, o jos veikėjai-lėlės apgyvendinti mažuose atskiruose pasakų nameliuose. Atpažinau Jonuką su Gretute, kuriuos į namelį vilioja pikta ragana, ožką su ožiukais, mokinančią juos neįsileisti vilko. To, ko nemačiau vaikystėje, pamačiau dabar – Liubeko Kalėdų mugėje.

Kalėdinius įspūdžius Liubeke vainikuoja apsilankymas seniausioje Vokietijoje Liubeko marcipanų parduotuvėje-salone. Sukertame po marcipaninį pyragėlį, nusiperkame marcipaninių lauktuvių ir vežamės jas bei Kalėdų nuotaiką į Lietuvą, Estiją ir Latviją, kur, palyginus su žėrinčia Vokietija, kol kas dar taip tamsu ir nešventiška. Bet šventė ateis, ją per Baltijos jūrą tikrai atneš vėjas, juk Liubekas – didžiausias Vokietijos uostas prie Baltijos jūros.

Adresai, kurių gali prireikti, jei panorėsite apsilankyti Hamburgo ir Liubeko Kalėdų mugėse: www.hamburg-tourismus.de; www.luebeck-tourismus.de.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją