Daugelis palinguos galva: „Žinome juos! Šį „malonumą“ jau esame patyrę: lygiai tokie patys dušai buvo ir jaunystėje, kai gyvenome bendrabutyje! Stovi vandens ar putų klane ir nežinai, kaip išbristi... O jei dar užsikimšusi kanalizacija...“ Ar pagrįstos abejonės tokių įrenginių praktiškumu ir patikimumu?
„Tai natūrali reakcija, mat žmonės nėra gerai susipažinę su šiuolaikinių trapų ir latakų techniniais duomenimis, be to, reikia mokėti įrengti pačią dušo zoną“, – patikins specialistai, pristatantys naujos kartos dušo įrenginius kaip vieną stilingiausių vonios kambario akcentų.
Tokie dušai atrodo labai elegantiškai ir moderniai, o vonios kambarys išlieka šviesus, erdvesnis. Jiems nereikia atitverti jokios specialios erdvės, iškelti ar aprėminti grindų, daryti slenksčių ar griovelių. Vanduo subėga pro metalines groteles – latakus, ar į vieną angą – trapą, o tam, kad maudantis vandens purslai nesitaškytų į šalis, galima įrengti viršuje karnizėlį su lengvomis užuolaidomis arba, jei tik vietos yra šiek tiek daugiau, dekoruoto stiklo pertvarėlę.
Latakai ir trapai: kas geriau?
Dušo trapas – tai nedidelės apskritos ar kvadratinės grotelės, latakas – pailgos įvairių formų tiesios, lenktos ir kampinės grotelės, pro kurias subėga vanduo į nuotėkį. Kitaip tariant, trapas yra taškinis, o latakas – linijinis būdas vandeniui surinkti.
Šie įrenginiai gaminami iš nerūdijančio plieno ir plastiko. Be abejo, pirmieji yra brangesni, mat jie ilgaamžiai, labiau higieniški, nesukelia rizikos užsikrėsti kojų grybeliu. Kadangi su žmogaus kūnu liečiasi tik grotelės, gamintojai siūlo ir kiek pigesnį mišrų variantą: plastikinį korpusą su grotelėmis iš nerūdijančio plieno.
Mėgstantieji netradicinius sprendimus gali įsigyti raudonai, mėlynai, žaliai tamsoje šviečiantį dušo lataką.
Ką pasirinkti, nulemia du aspektai: estetika ir techniniai duomenys. Įrenginio išvaizda, estetinis grožis gan subtilūs dalykai, tad kiekvienas asmeniškai nuspręs, kas gražiau, kas labiau dera vonios kambario interjerui. Tačiau prieš įsigyjant dušo trapą ar lataką reikia protingai įvertinti jų techninius duomenis.
Taip pat patartina apskaičiuoti iš dušo vamzdžio išbėgančio vandens debitą ir pagal jį rinktis įrenginį, mat kiekvieno jų svarbiausia charakteristika yra pralaidumo skaičius (0,4–1 l/s). Jei jis bus pasirinktas tinkamai, o įrenginys sumontuotas kokybiškai, vanduo tiek maudantis, tiek po švaros procedūrų subėgs į kanalizaciją.
Potvynis kanalizacijai užsikišus labiausiai gresia pirmųjų aukštų gyventojams. Tačiau ir tuomet kylantis vanduo juk pradės bėgti ne tik iš dušo kanalizacijos angos, bet ir iš tualeto, kriauklės. Atsisakyti stilingos naujienos vien bijant, kad butą užlies, tikrai nereikia – pakanka įstatyti atbulinį vožtuvą buto kanalizacijos prijungimo prie centrinės sistemos vietoje. Kad vanduo subėgtų į nuotekų vamzdį ir jis neužsikimštų, geriausia rinktis įrenginius su išimamomis grotelėmis – bet kada galėsime išvalyti susikaupusius nešvarumus.
Svarbiausia – profesionaliai įrengti
Pasirinkus dušo įrenginį, garantijos, kad jis veiks kokybiškai nėra. Svarbiausia – profesionaliai įrengti dušo zoną. Specialistai tikina, jog patį trapą ar lataką galėtų sumontuoti ir bent kiek meistrauti pramokęs vyras, tačiau kad vanduo subėgtų į nuotekų vamzdį, būtina tinkamai iškloti dušo grindis.
Nors trapas kainuoja pigiau, tačiau stilingame vonios kambaryje atrodo ne itin gražiai, be to, dušą su trapu įrengti sudėtingiau nei su lataku. Šis interjere atrodo šiuolaikiškiau, jį galima naudoti atskiriant sausąją vonios kambario zoną nuo šlapiosios.
Pasak specialistų, kad vanduo netelkšotų dušo zonoje ir subėgtų į kanalizaciją, būtina sąlyga – idealiai lygus grindų paviršius. Bet netgi jei ir bus tobulai padengtas išlyginamasis sluoksnis, tolygiai užtepti plytelių klijai, vis tiek gali atsirasti balučių – specialių keraminių grindų plytelių paviršius juk taip pat nėra lygus! Kad vanduo subėgtų ir dušo zona būtų sausa, reikia padaryti minimalų, bent jau 2° grindų nuolydį.
Kaip šis nuolydis atsiras, priklauso nuo įrenginį montuojančių meistrų kvalifikacijos: dušo zonos grindims naudojamos specialios plytelės su vienu plonesniu kraštu, galima kloti ant grindų išlyginamąjį sluoksnį, storiau tepti plytelių klijus.
Trapai dažniausiai montuojami dušo zonos centre, todėl grindys turi būti su nuolydžiu iš visų jo pusių. Tam reikia gerokai pavargti apipjaustant plyteles, būtent todėl trapus ne itin mėgsta meistrai bei dizaineriai. Latakus įrengti daug paprasčiau – jie montuojami zonos šone arba kampe, tad grindų nuolydis turi būti vienoje konkrečioje pusėje.
Bet kuriuo atveju šiems įrenginiams sumontuoti reikalingas papildomas aukštis: standartiškai latakas įsileidžia 12 cm, trapas – 9,1 cm, nors būna ir 6,9 cm aukščio trapų. Prijungti galima tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.
Reikšmingi niuansai
• Bet kuriuo atveju įrengti tokias dušo zonas paprasčiau statant namą – kiek reikia, tiek grindys pažeminamos, o daugiabučiuose ar jau pastatytuose būstuose, atvirkščiai, grindis tenka pakelti, todėl sumažėja patalpos aukštis.
• Specialistai rekomenduoja daryti šildomas vonios kambario grindis, mat stovėti prausiantis ant šaltų plytelių nėra labai smagu. Tačiau prieš išvedžiojant šildymo sistemą verta iš anksto apgalvoti, kurioje vietoje bus įmontuotas trapas ar latakas, mat sistema turi būti atokiau nuo šių įrenginių įmontavimo vietos.
• Iš kanalizacijos sklindantis blogas kvapas – dar vienas niuansas apsisprendžiant, ar rinktis tokį dušą. Pasak specialistų, jei montuojami kokybiški, standartinių aukščių gaminiai, reguliariai naudojamasi dušu, kvapo iš kanalizacijos neatsiranda. Pagal standartą vanduo iš trapo sifono išgaruoja per dvi savaites esant vidutinei 20 °C temperatūrai. Rečiau naudojantis dušu reikalingas trapas su sifonu, kuris veikia kaip plūdė: esant vandeniui, kvapą sulaiko vanduo, o išgaravus – sifonas užsidaro ir mechaniškai nepraleidžia kvapo.
• Dušo zonai skirtos specialios viename krašte plonėjančios keraminės plytelės gali būti pakeistos ir medinėmis grotelėmis. Jos gaminamos iš egzotinių rūšių medienos, atsparios aplinkos poveikiui, puvimui ir temperatūros kaitai. Mediena alyvuojama, impregnuojama, todėl tampa atspari drėgmei. Grotelių detalės sujungiamos nerūdijančio plieno elementais.
