Ukrainoje, radus voratinklį namie Kalėdų rytą, tikima, kad tai sėkmės pranašas. Ukrainiečių liaudies pasaka byloja, kad kartą gyveno moteris, tokia neturtinga, jog ji negalėjo nė papuošti namų Kalėdoms. Kalėdų rytą ji pabudusi pamatė, kad vorai apraizgė jos vaikų eglutę voratinkliais. Patekėjus saulei, voratinkliai virto auksu ir sidabru. Ukrainiečių kalėdinių eglučių puošyboje nereti dirbtiniai vorai ir voratinkliai.

• Per Kalėdas tradicija tapo pasibučiuoti po amalu. Senovės Skandinavijoje amalas buvo siejamas su taika ir draugyste. Taip galima aiškinti ir paprotį bučiuotis po amalu.

• Daugelyje namų dalį kalėdinio pudingo valgymo linksmybių sudaro radybų džiaugsmas. Rasti pudinge monetą reiškia, kad tapsi turtingas. Rasti žiedą – kad susituoksi, o sagą – liksi viengungis. Mintis slėpti kažką pudinge kilusi iš viduramžių tradicijos slėpti pupą pyrage, kuris būdavo patiekiamas Dvyliktąją naktį. Kas rasdavo pupą, tapdavo viso tolesnio vakaro „karaliumi“.

• Frumenti buvo prieskoniais paskaninta košė, mėgstama tiek turčių, tiek vargšų. Tai buvo šiuolaikinių kalėdinių pudingų pirmtakas. Ši košė legendoje siejama su keltų dievu Dagda, kuris užmaišė košę, pagamintą iš visų gerų dalykų pasaulyje.

Graikų legendoje piktos būtybės, vadinamos Kallikantzaroi, kalėdiniu laikotarpiu kartais krečia bjaurias išdaigas. Norint jų atsikratyti, padegama druska ar senas batas. Aitrus kvapas padeda atbaidyti Kallikantzaroi. Tarp kitų metodų – kiaulės žandikaulio pakabinimas ant durų ir kaitrios ugnies kūrenimas, - tuomet jie negali patekti į namus per kaminą.

Puansetija yra tradicinė Kalėdų gėlė. Meksikoje (iš kur ji yra kilusi) ji vadinama „Kalėdų nakties gėle“.

Louis Prang, Bavarijoje gimęs litografas, kuris atkeliavo į JAV iš Vokietijos devynioliktame amžiuje, išpopuliarino spausdintinių Kalėdų atvirukų siuntimą. Jis išrado būdą reprodukuoti spalvotus aliejiniais dažais tapytus piešinius, „chromolitografinę techniką“, ir sukūrė atviruką su užrašu „Merry Christmas“ kaip pavyzdį.

„Lemties urna“ yra Kalėdų šventės dalis daugelyje Italijos namų, įnešama Kalėdų šventės metu. Joje kiekvienam būna suvyniota dovana. Motina bando savo laimę pirmoji, tuomet paeiliui – kiti. Jei ištraukiama dovana su traukusiojo vardu, dovaną galima pasilikti, jei ne – reikia padėti atgal ir vėl bandyti laimę.

Švedijoje įprasta kalėdinė dekoracija yra Julbukk, maža ožkos figūrėlė, paprastai gaminama iš šiaudų. Skandinaviškuose kalėdiniuose renginiuose gausu šiaudinių dekoracijų – žvaigždžių, angelų, širdžių ir kitų formų, taip pat ir Julbukk.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją