Apie visa tai ir kalbamės su UAB „Vilpra“ Kauno atstovybės vadovo pavaduotoju Linu Šilkūnu.
Patogu ir sveika?
Dauguma atidėliojame šį pirkinį dėl trijų priežasčių – kainos, abejodami, ar sveika kvėpuoti atšaldytu ir „apdorotu“ oru, bei vilties, kad šie prietaisai sparčiai modernėdami dar ir pigs.
Teigiama, jog šiuolaikinės oro kondicionavimo sistemos gali sukurti mūsų organizmui tinkamiausią oro temperatūros ir drėgmės balansą. Karštis, dideli temperatūros svyravimai vargina žmones, sergančius širdies ir kraujagyslių, kitomis lėtinėmis ligomis. Tikinama, kad pakaktų normalizuoti patalpos mikroklimatą ir krūvis ligonio širdžiai sumažėtų. Tuomet hipertoninės krizės, širdies priepuolio ar infarkto tikimybė taip pat sumažėtų. Sveikas žmogus normalioje ir pastovioje temperatūroje jaučiasi tiesiog geriau.
Kai kuriose Azijos šalyse, kur karšta ir drėgna, kondicionierius yra ne prabangos, o būtiniausia prekė. Atostogas prie šiltų jūrų mes taip pat vargiai įsivaizduojame be patalpose vėsinamo oro.
Sveikatos požiūriu kondicionierių nauda dažniausiai abejojama dėl dviejų dalykų – „negyvo“ oro ir peršalimo, kuris, beje, neretai užklumpa po Pietų šalis keliaujančius turistus.
„Oro kondicionieriai orą tik vėsina, o ne vėdina. Sistemoje cirkuliuoja tas pats oras, vėdinimo sistema turi būti įrengta atskirai. Ji būtina visur, kur yra sandarūs langai, kitaip kaupiasi drėgmė, pelija sienos, oras būna troškus. Kondicionavimo sistemos orą sausina, tačiau jis dėl to netampa šviežias. Atsidaryti langą ir įleisti karšto oro, kurį paskui teks atvėsinti, žmonėms dažniausiai gaila, juk tam naudojama elektra“, – sako „Vilpros“ atstovas.
Šiuolaikinės kompleksinės oro gerinimo sistemos dažniausiai turi naujovišką filtrų sistemą, kuri iš oro pašalina ne tik dulkes, bet ir namų erkes, žiedadulkes, naminių gyvūnų plaukus.
Visuose oro kondicionieriuose yra bent paprasčiausi filtrai, apsaugantys prietaisus nuo dulkių ir pūkų. Filtrai primena plastikinius tinkliukus, juos nesunku išimti ir paprasčiausiai nuplauti tekančiu vandeniu.
Kuo modernesnis ir brangesnis oro kondicionierius, tuo patogesnis žmogui, turi daugiau įvairių filtrų. Kai kuriuose prietaisuose dabar naudojama sistema, valdanti oro sklendžių pasisukimo kampą, greitį ir taip užtikrinanti natūralesnį oro srovių pasiskirstymą.
Išlaidos ar gera investicija?
Lietuviškos vasaros išties dideliu karščiu tevargina vos 3–4 savaites, tad be kondicionierių patalpose daugelis vis dar apsieiname. Mat įsivaizduojame, kad tam prireiks ne vieno tūkstančio litų, kurie yra abejotino racionalumo išlaidos.
L. Šilkūnas primena, kad kondicionierius ne tik vėsina, bet ir šildo orą. „Šis prietaisas praverčia tiek karštą vasarą, tiek ir rudenį, ypač kai atvėsta, o šildymo sezonas vis neprasideda. Nuolat taip šildytis nepatarčiau, nes mes ne amerikiečiai, kurie yra pripratę prie nuolatinės oro cirkuliacijos.
Mūsų žmonėms tas nuolatinis šilto oro pūtimas dažniausiai nepatinka. Be to, Lietuvos sąlygomis, kai temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių šalčio, kondicionieriai paprasčiausiai neveikia, apledėja jų išoriniai elementai ir gali net sulūžti ventiliatoriaus velenai. Tačiau rudenį ir pavasarį, kai šildymas jau išjungiamas, o oras atšąla, šių prietaisų pučiama šiluma yra maloni“, – sako pašnekovas.
Išties, kai trūksta šilumos, nedvejodami statome kambariuose elektrinius radiatorius, nelabai jaudindamiesi dėl tų papildomų išlaidų racionalumo. Kondicionierius šiuo atveju būtų patogiau: nekeistų interjero, neužimtų vietos, nereikėtų iš sandėliukų nešioti šildymo prietaisų.
„Tarkim, namo fasade daug stiklo, saulė labai prikaitina kelias patalpas, jei kiekvienoje įrengsime po kondicionierių, pastatas, apkibęs išoriniais ventiliatoriais, atrodys negražiai. Todėl labai patarčiau apie kondicionavimo sistemas galvoti iš anksto, dar statant namą. Tuomet kondicionierius galima montuoti ne tik prie sienų, bet dėti ir į lubas, išvedžioti vamzdynus sienose – tiek viduje, tiek išorėje prietaiso dalys ne pūpsos traukdamos akį, o atrodys kaip nežymios grotelės. Jei namas ar butas jau pastatytas, galima rinktis ne paprasčiausią, o vadinamąjį „dizaino“ modelį, tokius dabar turi daugelis firmų. Žinoma, jie kiek brangesni“, – sako specialistas.
Paprašytas įvardyti, kokios minimalios sumos prireiks kondicionieriui įsirengti, Linas juokiasi, kad kruopščius skaičiavimus reikia pradėti iš naujo kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Mat gali būti taip, kad patalpoje pastatę per mažo galingumo kondicionierių pinigus išleisime, bet pageidaujamos vėsos taip ir nesulauksime. Arba pasirinkę pigesnį modelį daug mokėsime už elektrą. Gal įrengtame bute teks pernelyg daug gadinti sienas, o nuo to gelbės visai kitas, brangesnis modelis.
„Oro kondicionieriai labai atpigo, kai juos pradėjo gaminti kinai. Į Kiniją gamybą perkėlė daug seniai žinomų kompanijų, o ir kinai įkūrė savų. Vienų produkcija prasta, kitų visai nebloga. Jei kondicionierių pirksite iš firmos, kuri jį pastatys ir prižiūrės pagal sudarytą sutartį, tai greičiausiai labai prasto, nors ir pigaus, ten nepasiūlys“, – šypsosi Linas.
Anot jo, pigų, bet gana kokybišką oro kondicionierių dabar galima įsigyti maždaug už tūkstantį litų, o montavimas atsieis dar apie 300 Lt. Brangesni ir galingesni kondicionieriai kainuos 3–4,5 tūkst. Lt, bet jie greičiausiai bus ir ekonomiškesni.
„Žmogus turi gerai apgalvoti, kas jam svarbu, ir paskui dar labai tiksliai apskaičiuoti. Jei kondicionierius naudojamas trumpai, tarkim, vos mėnesį per metus, vargu ar verta įsigyti brangiau kainuojantį ekonomišką modelį. Ta investicija labai ilgai, o gal ir niekada neatsipirks. Tačiau, pavyzdžiui, name su stiklo fasadais oro kondicionieriaus gali prireikti nuo pavasario iki vėlyvo rudens – dieną patalpos vėsinamos, vakarais pašildomos, tuomet ekonomiškas modelis bus jau kur kas prasmingesnis“, – sako pašnekovas.
Brangesnis modelis tikriausiai bus ir gražesnis, ir tylesnis. Vidinė, patalpose esanti kondicionieriaus dalis visuomet yra tylesnė nei išorinė. Šių prietaisų triukšmo lygis apribotas griežtomis taisyklėmis, leistinų normų pažeisti negali, todėl kondicionierius nebus triukšmingesnis už indaplovę ar skalbimo mašiną. Nebrangus oro kondicionierius viduje skleis 32, išorėje – 50 decibelų (dB) garsą, o brangesnis viduje skleis 25 dB triukšmą. Žmonės į jį reaguoja skirtingai, tad labai jautrūs garsams turėtų tai įvertinti jau pirkdami prietaisą.
Vietą parinks specialistai
Parenkant kondicionierių pirmiausia reikia įvertinti patalpas. Svarbiausia, koks jų plotas, kiek jose šilumos šaltinių – kompiuterių ar žmonių. Mat žmogus į aplinką išspinduliuoja tiek šilumos, kiek 100 W galingumo elektros lemputė. Svarbu ir kaip išdėstyti langai – šiaurinėje ar pietinėje pusėje.Tik įvertinus visa tai galima pasirinkti prietaiso galingumą.
Specialistai pataria patiems nesirinkti net vietos, kur bus sumontuotas prietaisas, – tegul tai nusprendžia profesionalai, kurie pirmiausia parengs oro kondicionavimo projektą. Kokio galingumo kondicionieriaus reikia, dažniausiai skaičiuojama taip: 10 kv. m ploto reikia apie 1 kW prietaiso galingumo.
Dar verta žinoti, ar pastato sienos, langai ir stogas ne per daug saulės kaitros praleidžia į patalpų vidų. Vienokio kondicionavimo reikia standartinėse patalpose, kitokio – palėpėse.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad oro kondicionierius – tai ne buitinės technikos prietaisas, kurį užtenka įjungti į elektros tinklą. Tyrimai rodo, kad 80 proc. visų kondicionavimo prietaisų gedimų atsiranda dėl nekvalifikuoto jų įrengimo.
Specialistų teigimu, kokybiškas ir pagal reikalavimus eksploatuojamas kondicionierius naudojamas dešimt ir daugiau metų.
Dabar ir anksčiau
Oro kondicionierius mūsų buityje atsirado vos prieš keletą dešimtmečių, tačiau idėja vėsinti orą labai sena. Manoma, kad pirmieji oro vėsinimo prietaisai naudoti Persijoje prieš tūkstančius metų. Stoge buvo įrengiamos orlaidės, gaudančios vėją, jis praleidžiamas per vandens talpyklą ir taip atvėsintas oras patekdavo į patalpą.
XIX a. britų mokslininkas M. Faradėjus atrado, kad spaudžiant orą ir verčiant tam tikras dujas į skystą pavidalą, o vėliau leidžiant šiam skysčiui garuoti vėsinamas oras. Tačiau ši idėja nebuvo panaudota praktiškai.
Pirmieji modernūs kondicionieriai sukurti XX a. 1902 m. Vilis Havilandas Karjė sukūrė elektrinį oro kondicionierių vienai Niujorko spaustuvių. Šis įtaisas vėsino patalpas ir išlaikė jose žemą oro drėgnumo lygį. 1911 m. V. H. Karjė atskleidė oro kondicionieriaus formulę, 1915-aisiais įkūrė „Carrier“ kompaniją, gaminusią oro kondicionierius biurams, vėliau jie pritaikyti namams bei automobiliams.
Pirmųjų oro kondicionierių šaldymo sistemoje, kaip ir to laiko šaldytuvuose, naudotos nuodingos dujos (amoniakas, metilo chloridas), kurios atsiradus nuotėkiui galėjo sukelti mirtinus apsinuodijimus. 1928 m. Tomas Midglėjus sukūrė šaldymo sistemas, naudojančias freoną, kuris buvo nekenksmingas žmonėms, bet kenkė atmosferos ozono sluoksniui. Dabar kondicionieriuose, ypač brangesniuose, naudojamas mažiau aplinkai kenksmingas freonas R 410.
Vadinamieji centriniai kondicionieriai atšaldo orą ir paskirsto jį po įvairias patalpas. Pasirinkus prietaisą su oro siurbliu vasarą patalpos bus vėsinamos, o žiemą šildomos. Specialistai pabrėžia, kad kondicionieriai su oro siurbliais yra itin ekonomiški.
Visi kondicionieriai reguliuojami automatiškai – jie patalpas atvėsina iki norimos temperatūros. Daugelis jų reguliuojami nuotolinio valdymo pulteliais. Šių prietaisų darbo režimas dažnai nustatomas pagal išorės temperatūrą. Būna, kad automatinis režimas savaime nustato reikiamą šaldymo ar šildymo temperatūrą, reguliuoja patalpos drėgmę.
Kondicionierius galima užprogramuoti taip, kad jie išsijungtų naktį ir vėl imtų veikti dieną arba skirtingu paros metu palaikytų reikiamą temperatūrą.
Mobilieji oro kondicionieriai patrauklūs tuo, kad namuose nereikia nieko griauti, o prietaisą galima naudoti beveik iškart, mat problema kelias dienas laukti galinčių jį sumontuoti meistrų tebeegzistuoja. Prie mobiliojo kondicionieriaus yra prijungtas lankstus ortakis, pro kurį oras išmetamas į lauką. Tad tereikia išgręžti skylę sienoje ar lange. Plonas lankstaus ortakio antgalis gali būti laikinai įmontuotas tarp durų ar lango atvaro.
„Aš mobiliaisiais kondicionieriais labai nesižavėčiau. Pirmiausia, jie brangesni, kainuoja apie 1800 Lt, be to, namuose užima vietos. Matmenys maždaug tokie: 46x84x37 cm, svoris – 41 kg, tad nešioti jį laiptais ar į kitą kambarį vargu ar kas norės“, – sako Linas Šilkūnas.
Kita vertus, mobilieji oro kondicionieriai turi ratukus, tad juos galima stumdyti. Jų veikimo principas visiškai nesiskiria nuo įprastų kondicionierių, išskyrus tai, kad jie sudaryti ne iš dviejų blokų (vidinio ir išorinio), o iš vieno, kuriame yra ir garintuvas, ir kondensatorius, ir kompresorius, todėl šie prietaisai triukšmingesni nei tie, kurių triukšmingiausia dalis montuojama lauke. Pagrindinė mobiliojo kondicionieriaus funkcija yra aušinti orą, tačiau, nelygu modelis, jis gali ir šildyti. Papildomos funkcijos – džiovinti orą ir priversti jį cirkuliuoti patalpoje.
Mobilieji kondicionieriai dažniausiai turi laiko programavimo, automatinio įjungimo ir išjungimo funkcijas, gali būti valdomi mechaniškai arba nuotolinio valdymo pulteliu.
Svarbios smulkmenėlės
• Oro kondicionierių būna įvairių tipų: montuojamų į langus, prie lubų, palubės ir sienų, sieninių, kanalinių, pastatomų. Todėl renkantis visada verta apie jų privalumus pasikalbėti su konsultantu.
• Reikėtų žinoti, kad oro kondicionierius yra šiltajam sezonui skirtas įrenginys, išskyrus tuos atvejus, jei jame sumontuotas „žiemos modulis“. Gamintojai dažniausiai nurodo, kokiai temperatūrai esant jį galima naudoti.
• Kad oro kondicionierius veiktų patikimai ir ilgai, būtina reguliariai papildyti šaldomosios medžiagos kiekį, iš vidinio bei išorinio blokų, kondensato vamzdelio išvalyti dulkes ir kitus nešvarumus, patikrinti įrenginio elektrinę dalį bei darbo režimus. Tai patartina daryti kiekvieną pavasarį.
• Oro kondicionierius veiks apie 7–12 m. Tačiau kad jis išties gerai dirbtų visą šį laikotarpį, vidinio bloko filtrus reikia valyti ne rečiau kaip kas dvi savaites, o jei iš vidinio bloko laša vanduo, variniai vamzdeliai apaugo šerkšno „kailiniais“, pablogėjo oro vėsinimas patalpoje, atsirado treškėjimas ir kitų pašalinių garsų, kondicionierių būtina išjungti ir ieškoti „daktaro“.
• Kondicionieriais prekiaujančios firmos dažniausiai siūlo sudaryti prietaiso techninės priežiūros sutartį, kuri yra mokama. Nesudarius tokios sutarties įrenginiui suteikiama tik vienų metų garantija.
• Šildymui oro kondicionieriai naudojami, kai lauke yra nuo 10 iki –5 °C. 1kW galios tepalinis šildytuvas skleidžia 1kW šilumos, o oro kondicionierius, suvartodamas 1 kW elektros energijos, skleis iki 3 kW šilumos.
• Esant žemesnei temperatūrai oro kondicionieriaus naudoti nėra prasmės, nes nebegalėdamas paimti papildomos šilumos iš aplinkos, jis jau ekonomiškai nebešildys patalpos. Be to, esant žemai temperatūrai prietaisas labiau dėvisi.
• Daugelis oro kondicionierių turi įvairiausias filtrų sistemas, bet dažniausiai jos sudarytos iš kelių filtrų pakopų. Pirmiausia tai elektrostatiniai filtrai, apsaugantys mūsų plaučius ir vidinio įrenginio šilumokaitį nuo dulkių. Jo keisti nereikia, filtras plaunamas. Jei užsiteršęs filtras neišplaunamas, kondicionierius nustoja funkcionuoti.
• Kita pakopa – filtrai, surenkantys smulkiausias dulkes, augalų žiedadulkes, kvapus, cigarečių dūmus ir kt. Dažniausiai gaminami iš aktyvuotos anglies ir vadinami anglies arba dezodoruojančiaisiais. Juos reikia keisti naujais kartą per 3–4 mėnesius. Be to, daugelyje šiuolaikinių oro kondicionierių modelių yra dar kitų rūšių filtrų su įvairiomis papildomomis funkcijomis.
• Į langą montuojami kondicionieriai pigiausi. Priekinė jų dalis yra patalpos viduje, kita – lauke. Gali tiekti nedidelį šviežio oro kiekį iš lauko. Kanaliniai kondicionieriai paprastai kabinami po pakabinamomis lubomis ir ortakiais orą paskirsto patalpoje. Jų korpusai atsparūs korozijai, pagaminti iš galvanizuoto plieno. Labai lengvai instaliuojami, prireikus juos patogu remontuoti.
