Arba skraidyklė. Pagal Leonardo da Vinčio brėžinį pagaminta skraidyklė neskrenda tol, kol jos piloto neapsuskime 180 laipsnių. Kodėl gi garsusis mokslininkas taip elgėsi? Nejaugi jis klydo? Spėjama, kad Leonardas da Vinčis sąmoningai brėžiniuose palikdavo klaidų. Taip jis apsisaugodavo nuo plagijavimo.
Toks pragmatiškas mokslinių „netikslumų“ motyvas buvo anuomet. Tačiau kodėl mokslininkai sukčiauja ir šiandien? Pavartę pastarųjų metų spaudą, atrasime ne vieną pasakojimą, apie sukčiavusius mokslininkus.
Klonavimo specialistas iš Korėjos vogė tyrimų duomenis, amerikietis imunologas dažė laboratorijos peles, japonas paleontologas pats užkasinėjo fosilijas... Tokių istorijų žiniasklaidoje mirga ne viena ir ne dvi.
Teigiama, kad, nepaisant viešumos, užkirsti kelią sukčiavimui mokslo srityje be galo sunku. Neretai sukčiaujantį mokslininką supa būrelis tokių pat jo asistentų. Tiesa, kartais šie žmonės visai nenoromis ar patys to nesuvokdami tampa nusikaltimo bendrininkais.
